Ketvirtadienis, 25 liepos, 2024
PradžiaAUTOKiek Ukrainai reikia pinigų?

Kiek Ukrainai reikia pinigų?



  • Teksto dydis:
  • Spausdinti

Europos Sąjungos (ES) politikai ieško sprendimų, kaip toliau remti Ukrainą finansiškai. LNK žurnalistas apie tai kalbėjosi su finansų ministre Gintare Skaiste.

– Na, Ukrainos finansavimo poreikiai ateinantiems metams yra apie 42 mlrd. eurų. Juos turėtų susidėti daugelis tarptautinių partnerių, iš jų didžiausi – Europos Sąjunga ir JAV. Tai, tarkim, 2023 m. ES skyrė 18 mlrd. eurų. Ukraina prašo panašios paramos ir 2024 m. Kol kas Europos komisija yra pasiūliusi 50 mlrd. eurų instrumentą ketveriems metams. Tai turbūt priklausys ir nuo to paskirstymo, kuriems metams daugiau lėšų gali būti numatyta. Bet, iš principo, man atrodo, susitarimas yra pasiūlytas ir tikimės, kad iki metų pabaigos tikrai sutarimą tarp šalių narių pavyks surasti.

– Vis dėlto, viskas nusikels iki gruodžio mėnesio, kada ES viršūnių susitikime jau bus galutinai nuspręsta dėl tos perspektyvos. Ar jūs iš pokalbių su kitais finansų ministrais jau suprantate, kurios šalys bus tos, kurios nenorės skirti tokių didelių pinigų Ukrainai?

– Na, turbūt, kadangi yra pasiūlyta tam instrumente ne tik Ukraina, bet ir dar keletas papildomų aspektų – dėl inovacijų fondo skatinimo, dėl migrantų politikos – tai labiau diskusijos vyksta dėl tų kitų elementų. Ukraina yra visų bendrai sutariamas prioritetas, galbūt Vengrija turi šiek tiek skeptiškesnę nuomonę. Bet visgi tikiuosi, kad gruodžio mėnesį pavyks sutarimą rasti platų tarp visų šalių narių, nes keičiant ES biudžetą, reikalingas sutarimas tarp visų ES narių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Slovakija gali būti tarp tų valstybių – ten neseniai keitėsi valdžia, tapo daug labiau prorusiška ar bent labiau skeptiška Ukrainai, negu buvo iki šiol.

– Na, priklausys turbūt ir nuo sutarimo grafiko, nes valdžia kaip ir pasikeičia po rinkimų, tačiau demokratiniam procesui įvykti, išsirinkti naują vyriausybę, ją patvirtinti turbūt taip pat reikia laiko. Tai dabartinė vyriausybė kol kas vis dar turi įgaliojimus ir tikėsimės, kad pavyks sprendimą priimti artimiausiu metu.

– Bet kas bus, jei šalys nesusitars ir reikės vis tiek skirti pinigus Ukrainai? Štai, premjerė sako, kad Lietuvai reikės į biudžetą įmokėti ir savo įrašą ir jis nebus mažas. Ir Lietuva jau yra atsidėjusi kitų metų biudžete 223 mln. eurų tam įnašui Ukrainai. Tai yra daug pinigų, kur jūs juos radote?

– Ta suma, kuri yra numatyta Lietuvos biudžete ne visa yra skiriama tiesiogiai Ukrainai, didžioji dalis šių lėšų yra skiriama Ukrainos karo pabėgėliams, kurie šiuo metu yra Lietuvoje. Tai žvelgiant į tas sumas, kurios buvo reikalingos švietimo, socialinėms ir sveikatos paslaugoms teikti 2023 m., atitinkamai tos lėšos yra įdėtos ir 2024 m. Tuo tarpu tiesiogiai Ukrainos paramai reikia 70 mln. eurų, bent jau toks kol kas yra Europos komisijos pasiūlymas. Tai tas lėšas esame numatę ir kol kas telpame į tą biudžeto deficitą 2,9, koks yra nustatytas kaip maksimalus galimas ES pagal Mastrichto kriterijus.

– Bet dabar visoj Europoj yra įvairių svarstymų, nes ekonomika neišgyvena pačių geriausių laikų, ir to nebus dar ir kitais metais. Ir kai šalims reikia skirti pinigus, atsiranda įvairių svarstymų. Ir vienas iš svarstymų yra, kad gal reikėtų paimti tuos pinigus, kurie yra nusavinti iš Rusijos centrinio banko arba iš Rusijos rezervų. Beveik dveji metai prabėgo nuo karo pradžios ir nėra dar sprendimo, kaip tuos pinigus panaudoti, kaip paimti, bet kodėl?

Ukrainos finansavimo poreikiai ateinantiems metams yra apie 42 mlrd. eurų.

– Lietuva iš tiesų buvo tarp tų šalių, kurios sakė, kad reikia panaudoti užšaldytus Rusijos pinigus Ukrainos atstatymui ir reikmėms. Tai toms pozicijos tikrai neišsižadam. Vilties duoda paskutinis G7 šalių sutarimas ir paskelbtas jų dokumentas, kuris sako, kad turime apžiūrėti visas galimybes panaudoti tas lėšas, ypač tą pasiūlymą, kurį pateikė Europos komisija dėl pelno nuo šių užšaldytų lėšų panaudojimo. Turbūt tai yra lengvesnis būdas susitarti kol kas. Kadangi yra ne mažos lėšos užšaldytos, jos taip pat generuoja palūkanas, pelną. Tam, kad būtų galima panaudoti tą pelną Ukrainos atstatymui, šiuo metu siūlomus tam tikras pridėtinio pelno indėlio mokestis, kurį pasiūlė Europos komisija ir G7 šalys yra sutarusios tą modelį išnagrinėti ir galbūt priimti bendrą sprendimą. Tai galėtų būti pirmas žingsnis. Tačiau bet kokiu atvejų mūsų pozicija visada buvo, kad Rusija turi sumokėti už savo padarytus nusikaltimus ir kol nebus sumokėta už Ukrainai padarytą žalą, tol užšaldytos lėšos neturėtų būti grąžintos Rusijai

Galerijos


  • Europos futbolo čempionato atranka: Lietuva – Vengrija 2:2

    Europos futbolo čempionato at…


  • 601-oji karo Ukrainoje diena

    601-oji karo Ukrainoje diena…


  • Kaune surengtas mitingas prieš skurdą

    Kaune surengtas mitingas prie…


  • Spalio mėnesio Kauno tarybos posėdis

    Spalio mėnesio Kauno tarybos …


  • 600-oji karo Ukrainoje diena

    600-oji karo Ukrainoje diena…


  • Vidurdienis Vilniaus centre

    Vidurdienis Vilniaus centre…


  • Kaune evakuotos mokyklos

    Kaune evakuotos mokyklos…


  • Sveikatos apsaugos ministerijoje pasirašyta atnaujinta šakos kolektyvinė sutartis

    Sveikatos apsaugos ministerijo…


  • 599-oji karo Ukrainoje diena

    599-oji karo Ukrainoje diena…


  • LKL: Kauno „Žalgiris“ ir Jonavos „CBet“

    LKL: Kauno „Žalgiris“ ir …

Daugiau straipsnių

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -