2024 m. ketvirtojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2024 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 15,1 proc. ir sudarė 399,9 mln. Eur, arba 2,0 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 548,8 mln. Eur sumažėjęs pirminių pajamų balanso deficitas. Prekių eksportas, mažėjęs sparčiau už importą (atitinkamai 6,2 % ir 1,0 %), padidino užsienio prekybos deficitą 41,9 proc., jis sudarė 1,6 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, dėl sparčiau išaugusio paslaugų importo (10,3 %), palyginti su eksportu (3,3 %), sumažėjo paslaugų balanso perviršis (7,4 %) ir sudarė 2,1 mlrd. Eur;

pirminių pajamų balanso deficitas sumažėjo 4,8 karto ir sudarė 144,4 mln. Eur. Tam įtakos turėjo 493,2 mln. Eur perteklinis kitų pirminių pajamų balansas, susidaręs dėl padidėjusių Europos Sąjungos (ES) gautų subsidijų žemės ūkiui;

antrinių pajamų balanso deficitas sumažėjo 16,1 mln. Eur ir sudarė 8,5 mln. Eur – tai lėmė valdžios sektoriaus gauta didesnė ES finansinė parama bei išaugę kitų sektorių einamieji pervedimai.

Palyginkime: prieš metus ESB buvo taip pat perviršinis ir sudarė 273,8 mln. Eur, arba 1,4 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 2,7 karto ir sudarė 550,1 mln. Eur. Tam įtakos turėjo padidėjusios iš ES struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 484,9 mln. Eur;

ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 890,5 mln. Eur, arba –4,4 proc. BVP. Tai lėmė neigiami grynieji kitų investicijų ir tiesioginių investicijų srautai (atitinkamai 2,1 mlrd. ir 838,6 mln. Eur), kurių neatsvėrė padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (1,5 mlrd. Eur) ir teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas (589,2 mln. Eur).

Palyginkime: 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 33,7 mln. Eur, arba 0,2 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas ir ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 364,8 mln. Eur, arba 0,5 proc., prieš metus jis buvo neigiamas – 3,4 mlrd. Eur, arba –4,6 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 60,9 mlrd. Eur, arba 78,1 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –9,3 mlrd. Eur, arba –11,9 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.

Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 51,1 mlrd. Eur, arba 69,2 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –7,6 mlrd. Eur, arba –10,3  proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2024 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti 2024 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių ir sausio–gruodžio mėn. mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenys.

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (90.8 KB Atsisiųskite piktogramą)