Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2025 m. antrojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 30,8 proc. ir sudarė 470,8 mln. Eur (žr. 1 pav.). Apžvelgiamo laikotarpio srautą lėmė reinvesticijos (244,1 mln. Eur) ir skolos priemonių (219 mln. Eur) investicijos šalyje. Didžiausi srautai į Lietuvą fiksuoti iš Nyderlandų (183,4 mln. Eur), JAV (177,1 mln. Eur) ir Latvijos (125,5 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Lenkijos (128,4 mln. Eur) ir Jungtinės Karalystės (96,5 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (164,1 mln. Eur) bei finansinės ir draudimo (162,8 mln. Eur) veiklų įmones, o sumažėjusios – į apdirbamosios gamybos veiklos (106,2 mln. Eur) įmones;
Tui pižamostenkančios nerezidentams2025 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 15,3 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. Eur. Didžiąją TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai (798,2 mln. Eur) (žr. 2 pav.) – daugiausia jų teko Švedijos (199,9 mln. Eur) ir Estijos (91,3 mln. Eur) investuotojams (žr. 3 pav.). Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias pajamas gavo finansinės ir draudimo veiklos įmonės (326,4 mln. Eur);
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 5,9 proc. ir 2025 m. birželio 30 d. sudarė 40,7 mlrd. Eur, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 14 055 Eur TUI (2024 m. birželio 30 d. – 13 294 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Vokietijos (5,6 mlrd. Eur), Nyderlandų (5,5 mlrd. Eur), Estijos (3,9 mlrd. Eur), Švedijos (3,6 mlrd. Eur) ir Latvijos (2,8 mlrd. Eur) investuotojai. Daugiausia TUI (14,5 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės – jose investicijos per metus padidėjo 10,8 proc.;
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu buvo neigiamas ir sudarė 750,6 mln. Eur. Jį lėmė sumažėjusios Lietuvos rezidentų investicijos į nuosavybės priemones užsienyje (717,3 mln. Eur) (žr. 4 pav.). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Latvijoje (39,1 mln. Eur), Estijoje (29,6 mln. Eur), o didžiausi neigiami – Kipre (723,4 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (38,6 mln. Eur), nekilnojamojo turto operacijų (11 mln. Eur), apdirbamosios gamybos (10,9 mln. Eur) veiklų įmones, o sumažėjusios – į finansinės ir draudimo veiklos (748,5 mln. Eur) įmones;
TI pajamosLietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 47,2 mln. Eur. Išmokėti dividendai (77,8 mln. Eur) lėmė neigiamas reinvesticijas (37,6 mln. Eur) (žr. 5 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (25,8 mln. Eur), Estijoje (9,4 mln. Eur) ir Lenkijoje (7,6 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (17,3 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2025 m. birželio 30 d. sudarė 11,6 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 53,5 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys yra JAV (4,7 mlrd. Eur), Latvija (2,3 mlrd. Eur) ir Estija (1,2 mlrd. Eur) – atitinkamai 40,8, 20,2 ir 10,1 proc. visų Lietuvos TI užsienyje (žr. 6 pav.). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (54,2 %, arba 6,3 mlrd. Eur).
Skaičiuojant 2025 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2024 m. pirmojo ketvirčio–2025 m. pirmojo ketvirčio duomenys. Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (120.1 KB Atsisiųskite piktogramą)
