Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2025 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 30,3 proc. ir sudarė 352 mln. Eur (žr. 1 pav.). Neigiamą srauto pokytį lėmė grįžusios (113,6 mln. Eur) skolos priemonių investicijos, nors nuosavybės priemonių investicijos nežymiai ūgtelėjo (3,7%) iki 384,3 mln. Eur. Didžiausi srautai į Lietuvą fiksuoti iš Vokietijos (265,7 mln. Eur), Jungtinės Karalystės (195 mln. Eur), Šveicarijos (52,2 mln. Eur) ir JAV (39,6 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Švedijos (157,8 mln. Eur) ir Lenkijos (65 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (197,3 mln. Eur), statybos (184,3 mln. Eur), finansinės ir draudimo veiklos (138,6 mln. Eur) ir sumažėjusios – į informacijos ir ryšių (178 mln. Eur) veiklos įmones;
Tui pižamostenkančios nerezidentams2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,1 proc. ir sudarė 823,6 mln. Eur. Didžiąją TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai (720,8 mln. Eur) (žr. 2 pav.), daugiausia jų teko Švedijos (286 mln. Eur), Latvijos (225,3 mln. Eur), Estijos (109,9 mln. Eur) ir Nyderlandų (40,5 mln. Eur) investuotojams (žr. 3 pav.). Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias pajamas gavo finansinės ir draudimo veiklos įmonės (327,5 mln. Eur);
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 7,6 proc. ir 2025 m. kovo 31 d. sudarė 39,4 mlrd. Eur, arba 49,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 13 628 Eur TUI (2024 m. kovo 31 d. – 12 680 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Vokietijos (6,1 mlrd. Eur), Nyderlandų (5,4 mlrd. Eur), Estijos (3,8 mlrd. Eur), Švedijos (3,5 mlrd. Eur) ir Latvijos (2,6 mlrd. Eur) investuotojai. Daugiausia TUI (14,4 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės, jose investicijos per metus padidėjo 13,3 proc.;
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 94,8 mln. Eur. Jį lėmė padidėjusios reinvesticijos (45,8 mln. Eur) ir rezidentų investicijos į skolos priemones (42,2 mln. Eur) (žr. 4 pav.). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Latvijoje (54 mln. Eur), Singapūre (44,5 mln. Eur), Kipre (31,9 mln. Eur) ir Danijoje (27,9 mln. Eur), o didžiausi neigiami – Nyderlanduose (94,9 mln. Eur); pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į apdirbamosios gamybos (70,2 mln. Eur), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (45,8 mln. Eur), finansines ir draudimo (38,9 mln. Eur) ir sumažėjusios – į kitos aptarnavimo veiklos (113,2 mln. Eur) įmones;
TI pajamosLietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 70,2 mln. Eur. Jų pagrindinė dalis teko reinvesticijoms (45,8 mln. Eur) (žr. 5 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Kipre (31 mln. Eur), Latvijoje (18,1 mln. Eur) ir Lenkijoje (11,9 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš finansinės ir draudimo veiklos įmonių (38,3 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2025 m. kovo 31 d. sudarė 12,4 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 56,3 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys: JAV (4,7 mlrd. Eur), Latvija (2,3 mlrd. Eur) ir Estija (1,1 mlrd. Eur) – tai sudarė atitinkamai 38, 18,7 ir 8,8 proc. visų Lietuvos TI užsienyje (žr. 6 pav.). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (50,2 %, arba 6,2 mlrd. Eur).
Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (131.3 KB Atsisiųskite piktogramą)
