Šiandienos greitai besikeičiančiame pramonės pasaulyje AI skatinama automatizavimas nebėra tik ateities dalis; Tai vyksta dabar. Vienas ryškiausių šios transformacijos pavyzdžių yra tamsiųjų gamyklų kilimas Kinijoje. Šios pažengusios gamyklos veikia visiškai be žmonių darbuotojų ir net be tradicinio apšvietimo. Vietoj to, jie remiasi robotika ir dirbtiniu intelektu, kad galėtų veikti visą parą.
Tokios kompanijos kaip „Xiaomi“ yra šios pertvarkos priešakyje, padidindamos gamybos efektyvumą ir tikslumą į naujus lygius. Tačiau augant šiems technologijoms, ji kelia esminių klausimų apie darbo ateitį, darbo perkėlimo potencialą ir tai, kaip visuomenė prisitaikys prie šio naujo požiūrio į gamybą.
Kas yra tamsios gamyklos?
Tamsi gamykla yra visiškai automatizuota gamybos įmonė be žmonių darbuotojų. Terminas tamsioji gamykla Kyla iš to, kad šioms priemonėms nereikia tradicinio apšvietimo, nes jokie žmonės nėra gamyklos grindyse. Vietoj to, pažengusios mašinos, AI sistemos ir robotika valdo visus gamybos aspektus, įskaitant surinkimą, tikrinimą ir logistiką. Ši sąranka pašalina žmogaus klaidas, sumažina darbo sąnaudas ir leidžia nuolat veikti be pertraukų ar nuovargio.
„Xiaomi“ intelektualioji fabrikas Changping parodo šią naują gamybos paradigmą Kinijoje. Gamykla gamina vieną išmanųjį telefoną per sekundę, naudodama AI ir robotiką, kad būtų pasiektas išskirtinis efektyvumas ir tikslumas. „Xiaomi“ į šią įstaigą investavo maždaug 330 mln. USD, kurie driekiasi 81 000 kvadratinių metrų ir kurių metinė gamybos pajėgumai yra 10 milijonų prietaisų. Gamykla integruoja savarankiškai sukurtas AI sistemas, skirtas realiojo laiko stebėjimui ir automatinei priežiūrai, pavyzdžiui, dulkių pašalinimui.
Platesnis Kinijos pažanga automatizuojant suderinamą su „Made in China 2025“ strategija, kuria siekiama nustatyti šalį kaip pasaulinę aukštųjų technologijų gamybos lyderę. Vien tik 2022 m. Kinija įdiegė 290 367 pramoninius robotus, kurie sudarė 52% viso pasaulio, pranešė Tarptautinė robotikos federacija (IFR). Tai atspindi Kinijos įsipareigojimą panaudoti AI ir robotiką, kad būtų galima pakeisti savo gamybos sektorių.
Kinijoje tamsios gamyklos, kurią varo automatizavimas ir dirbtinis intelektas, kilimas revoliucionuoja gamybos procesus ir palaiko platesnius Kinijos aplinkosaugos tikslus. Tikimasi, kad AI ir robotikos integravimas į šias gamyklas žymiai padidins energijos vartojimo efektyvumą. Automatizavimas padeda supaprastinti operacijas, sumažinant į žmogų orientuotos infrastruktūros, tokios kaip apšvietimas, šildymas ir lūžio plotai, poreikį, galiausiai lemia mažesnes energijos sąnaudas. Tai atitinka 2060 m. Kinijos anglies neutralumo tikslus, nes automatizavimas pramoninėje aplinkoje yra pagrindinis veiksnys, gerinantis bendrą energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose.
AI varomos automatikos kilimas Kinijoje
Kinija tapo pasauline pramonės automatikos lydere, kurią skatina pastangos pritaikyti pažangias technologijas, tokias kaip AI, robotika ir intelektualia gamyba. Vyriausybė daug investuoja į šias sritis, kad padidintų šalies gamybos galią ir išliks konkurencinga greitai besikeičiančioje pasaulinėje rinkoje.
Nuo 2023 m. Kinijos robotų tankis pasiekė 470 robotų 10 000 gamybos darbuotojų, žymiai didesnių nei pasaulio vidurkis – 162 robotai 10 000 darbuotojų. Tokios kompanijos kaip „Foxconn“ ir „BYD“ vadovauja šiai pertvarkymui. Pavyzdžiui, 2016 m. „Foxconn“ pakeitė 60 000 darbuotojų robotais savo gamykloje Kunshane ir jau automatizavo 30% savo veiklos. Panašiai BYD, pagrindinis elektrinių transporto priemonių gamintojas, naudoja robotus ev baterijoms ir važiuoklėms surinkti savo gamyklose Šenzene ir Xi'ane.
Šį poslinkį palaiko reikšmingos vyriausybės investicijos. Vien tik 2023 m. Kinija išleido 1,4 milijardo JAV dolerių robotikos tyrimams ir plėtrai, pagreitindama savo judėjimą automatizavimo link.
Tačiau greitas automatikos priėmimas kelia susirūpinimą, ypač dėl darbo vietų praradimo. Šiuo metu Gamyboje Kinijoje dirba daugiau nei 100 milijonų žmonių, o daugelį šių darbo vietų galėjo pakeisti robotai. 2017 m. „Oxford Economics“ ataskaita prognozavo, kad iki 2030 m. Robotams gali būti prarasta 12 milijonų gamybos darbo vietų. Tai kelia didelį iššūkį, nes daugelis darbuotojų gali neturėti įgūdžių pereiti prie naujų vaidmenų besivystančioje ekonomikoje.
Prisitaikymas prie darbo ateities: AI varomo automatizavimo poveikis darbams
Tamsios gamyklos greitai tampa vienu iš labiausiai pastebimų AI varomosios automatizavimo požymių, kai darbuotojai, kuriuos darbuotojai visiškai keičia mašinomis ir AI sistemomis. Šios visiškai automatizuotos gamyklos veikia visą parą, be apšvietimo ar žmogaus intervencijos, ir keičiasi pramonės šakomis visame pasaulyje. Nors Kinija ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti tamsias gamyklas, ši transformacija vyksta visame pasaulyje elektronikos, automobilių gamybos ir klientų aptarnavimo srityje. Tokios įmonės kaip „Xiaomi“ ir „Foxconn“ naudoja AI ir robotiką, kad pagerintų efektyvumą, sumažintų darbo sąnaudas ir nuolat vykdo operacijas be žmonių darbuotojų.
Viena reikšmingiausių šios automatizavimo pasekmių yra darbo perkėlimas. Daugeliui gamybos, logistikos ir klientų aptarnavimo darbuotojų rizikuoja prarasti darbą, nes mašinos perima užduotis, kurias kartą atliko žmonės. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2027 m. Automatizavimui galėtų būti prarasti iki 83 milijonų darbo vietų, ypač surinkimo linijose ir sandėliuose.
Nors automatizavimas pašalina kai kuriuos darbus, ji taip pat sukuria naujas galimybes. Tikimasi, kad augs AI programavimo, robotikos priežiūros ir duomenų analizės vaidmenys. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2027 m. Bus sukurta 69 milijonai naujų darbo vietų tokiose srityse kaip ekologiška energija ir technologija. Tačiau pagrindinis iššūkis yra užtikrinti darbuotojų perėjimą prie šių naujų vaidmenų. Tam reikės didelių investicijų į švietimo ir perkvalifikavimo programas, kad darbuotojai įgytų įgūdžių, kurių jiems reikia AI pagrįstai ekonomikai.
Vienas didžiausių šio perėjimo iššūkių yra įgūdžių spraga. Augant automatizavimui, daugelis darbuotojų turi būti perkvalifikuoti naujiems vaidmenims. Pavyzdžiui, darbai, kuriems reikalingas fizinis darbas, bus pakeistos mašinomis, o darbai, kuriems reikalingas kūrybiškumas, problemų sprendimas ir techninė patirtis, taps kritiškesnės. Siekdami užtikrinti, kad darbuotojai galėtų pasisekti, verslas ir vyriausybės turi investuoti į mokymo programas, kad padėtų jiems įgyti šiuos naujus įgūdžius.
Žvelgiant į ateitį, darbo ateitis greičiausiai apims žmones ir mašinas, dirbančias kartu. Robotai ir AI atliks pasikartojančias užduotis, tačiau žmonėms vis tiek reikės darbų, kuriems reikalingas kūrybiškumas, emocinis intelektas ir sprendimų priėmimas. Vyriausybės ir įmonės turi sutelkti dėmesį į švietimo ir mokymo programas, kurios padeda darbuotojams išmokti bendradarbiauti su AI, kad užtikrintų sklandų perėjimą prie šio naujo darbo būdo. Investavimas į šias programas užtikrina, kad darbuotojai būtų pasirengę pokyčiams ir gali klestėti AI orientuotoje ekonomikoje.
Esmė
AI varoma automatizacija keičia gamybos pramonę, ypač tamsiose Kinijos gamyklose. Nors šie pasiekimai suteikia didelę efektyvumą ir išlaidų mažinimą, jie kelia svarbų susirūpinimą dėl darbo perkėlimo, įgūdžių spragų ir socialinės nelygybės. Automatizavimui toliau augant, verslui, vyriausybėms ir darbuotojams bus svarbu dirbti kartu ieškant sprendimų, užtikrinančių, kad nauda būtų dalijamasi sąžiningai.
Darbo ateičiai reikės pusiausvyros tarp technologinės pažangos ir žmogaus potencialo. Sutelkdami dėmesį į darbuotojų reitingavimą, AI etikos skatinimą ir skatindami žmonių ir mašinų bendradarbiavimą, galime užtikrinti, kad automatizavimas sustiprintų žmonių darbą, o ne jį pakeistų.
Source link
