Jonavos morge supainiojus dviejų mirusių moterų kūnus ir krematoriume be artimųjų žinios sudeginus 95 metų senolės Adelės B., kurios valia prieš mirtį buvo visiškai kitokia, palaikus, kaltųjų taip ir nebuvo surasta.
„Skaudžiausia, kad niekas nebuvo pripažintas atsakingu – nei baudžiamąja, nei administracine tvarka. Netgi nebuvo mėginta nustatyti atsakingų asmenų.
Ir nėra jokių saugiklių, kad ateityje įvykus panašiems atvejams, kažkas, bet kurioje kitoje Lietuvos vietovėje, turės atsakyti už savo aplaidumą. Sudarytos sąlygos ir toliau egzistuoti betvarkei“, – ištarė mirusios jonavietės Adelės B. vaikaitė Ieva Š., bendraudama su portalu Lrytas po nuviliančių institucijų sprendimų.
Dėl kūnų supainiojimo mūsų velionės šeima patyrė didelį skausmą – teko atšaukti užsakytas mišias, taip pat laidotuves, gedulingus pietus.
„Vietoje išlydėjimo į paskutinę kelionę buvome priversti ilgą laiką aiškintis, dėl kokios priežasties buvo supainioti palaikai, ilgą laiką rašyti raštus įvairioms institucijoms, minti įstaigų slenksčius.
Urną su pelenais atgavome tiktai praėjus mėnesiui nuo močiutės mirties, o laidotuvės įvyko vasario 1 dieną“, – ištarė mirusios 95 metų jonavietės Adelės B. vaikaitė Ieva Š., bendraudama su portalu Lrytas po institucijų nuviliančių sprendimų.
Atsimušė į sieną
Velionės artimieji kreipėsi į teisėsaugą dar 2024 metų gruodžio pabaigoje, praėjus 2 dienoms nuo mirties, tačiau nei policija, nei prokuratūra nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Šiuos teisėsaugos sprendimus laimino ir teismai.
Adelės B. šeima prašė spręsti administracinės atsakomybės klausimą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas galutinai nusprendė, jog galimai aplaidžiai ir nerūpestingai pasielgusių asmenų atžvilgiu nebus pradėtas nei baudžiamasis, nei administracinis procesas, nors Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už Žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų kremavimo veiklos vykdymo ir palaikų vežimo reikalavimų pažeidimus.
Teisingumą siekę Adelės B. artimieji prieš tai atsimušė į sieną, kreipdamiesi į Jonavos policiją, prokuratūrą, Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėją – pareiškimai ir skundai būdavo atmetami.
Pasiėmė kitą kūną
2024 metų gruodžio 24-ąją Jonavos ligoninėje užgesusi Adelė B. prieš mirtį ne kartą prašė artimųjų palaidoti ją įprastu senuoju būdu, užkasant į kapą karstą su palaikais.
Šeima jau buvo išrinkusi karstą, rūbus velionei, užsakiusi gedulingus pietus, mišias. Taip pat buvo paskirtas laidotuvių laikas Kauno Seniavos kapinėse gruodžio 28 dieną, pakviestas kunigas, į jas turėjo atvykti daugybė žmonių.
Apie numatytas laidotuves buvo pranešta ir socialiniuose tinkluose – jas teko atšaukti.
Adelės artimieji buvo pasirašę sutartį su bendrove „Užuojautos namai“, kuri turėjo suteikti šarvojimo ir laidojimo paslaugas.
Šios bendrovės atstovai į Jonavos ligoninės patologijos skyrių (morgą) Adelės B. palaikų išsivežti ir paruošti juos šarvojimui atvyko gruodžio 26-osios rytą, apie 11 valandą. Tačiau toji vieta morgo šaldykloje jau buvo tuščia.
Paaiškėjo, kad šiek tiek anksčiau, apie 8 val. ryto Adelės B. kūną pasiėmė kitos laidojimo paslaugas Jonavoje teikiančios firmos, „Amžinos ramybės“ darbuotojai.
Pastarieji turėjo į Kėdainių krematoriumą išsivežti ne 95 metų Adelės B., o ne mirusios 71 metų jonavietės R. J. palaikus, kurie buvo laikomi tame pačiame morge.
Išsiveždami maišo neatidarė
Ligoninės patologijos skyriuje tuo metu dirbusi Janina P. puolė skambinti į Kėdainių krematoriumą, kad procesas būtų sustabdytas, tačiau buvo jau vėlu – Adelės B. kūnas jau buvo sudegintas prieš pusvalandį.
Pasak Janinos P., vyrams iš „Amžinos ramybės“ buvo sakiusi, jog R. J.. reikia pasiimti iš 4 numeriu pažymėto šaldytuvo, tačiau paaiškėjo, jog iš 5-ojo šaldytuvo per klaidą buvo pasiimtas kitos mirusiosios, Adelės B. kūnas.
Ligoninės darbuotojos tvirtinimu, mirusiųjų kūnai iš Jonavos ligoninės stacionaro pristatomi specialiame transportavimo maiše, ant kūno prie krūtinės būna medicininiu pleistru priklijuotas A4 formato lapas su užrašytu vardu ir pavarde, mirties data.
Janina P. pareigūnams sakė įsitikinusi, jog „Amžinos ramybės“ darbuotojas, paėmęs Adelės B. kūną iš šaldytuvo, net nesutikrino jos duomenų su mirties liudijime nurodytais duomenimis ir išsivežė ne tuos palaikus, dėl kurių atvyko.
Tuo tarpu „Amžinos ramybės“ vairuotojai-duobkasiai Rolandas D. ir Giedrius V. tikino, jog Janina P. liepė R. J. pasiimti kūną būtent iš 5-ojo šaldytuvo.
Jie pripažino, jog būdami morge, maišo su palaikais atidarę nebuvo ir jokių duomenų nesutikrino.
„Jau vėlu, kūnas – pečiuje“
Pasak Giedriaus V., atidarius maišą laidojimo bendrovės patalpose, jame nebuvo lapo su mirusiosios asmens duomenimis.
Neilgai trukus Rolandas B. nuvežė Adelės B. palaikus į Kėdainiuose įsikūrusį krematoriumą būdamas įsitikinęs, kad pristato kitos moters kūną.
„Kai paskambinau „Amžinos ramybės“ darbuotojui ir pasakiau apie sumaišytus palaikus, jis trumpai atsakė: „Kūnas jau pečiuje, per vėlu“, – per apklausą policijoje prisiminė Janina P.
Gruodžio 26-osios popietę tie patys „Amžinos ramybės“ darbuotojai į Jonavos morgą atvyko dar kartą ir pasiėmė tos 71 metų moters palaikus, kuriuos privalėjo išvežti į krematoriumą iš pirmo karto.
Šeima – nusivylusi
Nežinia, kas konkrečiai kurioje vietoje suklydo, tačiau aiškinantis situaciją išryškėjo galimo aplaidumo, nerūpestingumo požymiai, ir tai sukėlė velionės artimiesiems didžiulį stresą.
Skaudžią „detektyvinę“ istorinę narplioję teisėsaugos pareigūnai prisipažino, kad tokio atvejo per jų darbo praktiką dar nebuvo.
Kūnų supainiojimo aplinkybes aiškinęsi policijos tyrėjai apklausė „Amžinos ramybės“, krematoriumo, Jonavos patologijos skyriaus darbuotojus, tačiau nusikalstamo aplaidumo neįžvelgė.
Teisėsaugos institucijos taip pat nusprendė pačios neinicijuoti proceso dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo.
„Krematoriume močiutės kūnas sudegintas net negavus raštiško jos artimųjų sutikimo dėl kremavimo“, – piktinosi Adelės B. anūkė Ieva Š.
Dėl užsitęsusių juridinių problemų Adelės B. artimieji kapsulę su pelenais iš krematoriumo pasiėmė tiktai šių metų sausio pabaigoje, po to, kai policija surašė įpareigojimą Kėdainių krematoriumui perduoti pelenus velionės šeimai.
Atsakomybės neįžvelgė
Jonavos policija pripažino, jog aplinkybių patikslinimo metu buvo gauti duomenys apie minėtų Jonavos ligoninės ir laidojimo bendrovės „Amžina ramybė“ darbuotojų nerūpestingai atliktas pareigas.
Tačiau pareigūnai nusprendė, kad jie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nė vienas iš jų nėra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo.
Neįžvelgta ir šių įstaigų vadovų atsakomybės, „kadangi apie susiklosčiusią situaciją jie sužinojo tiktai po įvykio“.
Velionės šeima ir jos advokatas Paulius Jablonskas prašė spręsti jeigu ne baudžiamosios, tai administracinės atsakomybės klausimą – pavyzdžiui, Administraciniame nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, neturint nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo.
Prokuratūra nurodė, kad artimieji turi teisę kreiptis į ligoninę, laidojimo firmą arba jų veiklą kontroliuojančias institucijas, turinčias teisę patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn, nustačius pažeidimo požymius.
Pasak Adelės B. dukters Rūtos J., ši pareiga jai yra perkeliama nepagrįstai, neatitinkant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir generalinio prokuroro rekomendacijų.
Vilniaus apygardos teismas visgi pažymėjo, jog senolės šeima gali pati kreiptis į Jonavos ligoninę arba „Amžiną ramybę“ – pranešti apie jų darbuotojų galimai padarytus pažeidimus bei prašyti atlyginti padarytą žalą, taip pat turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka.
„Negana to, kad žmonės išgyvena itin skaudžią netektį, turėdami pareigą atsisveikinti su artimuoju, jiems dar užkraunama pareiga aiškintis, kas kaltas, kas atsakingas, kreiptis į patiems kontroliuojančias institucijas. Mūsų atveju šį procesą turėjo inicijuoti teisėsauga“, – neslėpė kartėlio Ieva Š.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
Source link
