Krašto apsaugos sistemoje – dar vienas tarnybinis tyrimas – Kas vyksta Kaune

Estimated read time 4 min read

Praėjusią savaitę kilo daug triukšmo paaiškėjus, kad į profesinės karo tarnybos rezervą buvo perkeltas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius – tai aiškinta atliekamu vidiniu tyrimu. „Delfi“ išsiaiškino, kad krašto apsaugos sistemoje vyksta dar vienas tyrimas – Karo medicinos tarnybos vado Valdo Meškausko atžvilgiu, bet jis nėra nušalintas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad šie atvejai yra skirtingi.

Kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado V. Meškausko veiklos, „Delfi“ patvirtino KAM.

Ši tarnyba užtikrina medicininę paramą Lietuvos kariuomenei operacijų Lietuvoje ir už mūsų šalies ribų metu, rūpinasi karių sveikatos priežiūra, aprūpina juos medicininėmis priemonėmis.

Ministerija detalių nepateikė, tačiau „Delfi“ žiniomis, patikrinimas gali būti susijęs su automobilio naudojimu asmeniniams tikslams.

Išėjo atostogų

V. Meškauskas, kol vyksta tyrimas, nuo pareigų nėra nušalintas. „Delfi“ su juo susisiekti nepavyko, nes vadas šiuo metu atostogauja ir iš atostogų grįš tik liepos pabaigoje.

„Pažymime, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo dėl V. Meškausko veikos metu negauta duomenų, kad jis gali trukdyti tyrimui, todėl pagrindo krašto apsaugos generaliniam inspektoriui kreiptis į vadovą, turintį teisę skirti karį į pareigas, sprendimui dėl karininko nušalinimo nuo pareigų, nebuvo“, – teigiama KAM komentare.

Ministerija aiškina, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas ir sprendimas priimamas individualiai. Pasak ministerijos, įstatymai numato, kad jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, kai karys gali pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

„Pagal nurodytą reglamentavimą, įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios vadovą nušalinti karį nuo pareigų, tačiau yra įtvirtinta vadovo diskrecija, jam turint duomenų, kad karys gali pakenkti tarnybos interesams, nušalinti karį nuo pareigų“, – nurodė KAM.

Atsakyme pabrėžiama, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo ne nušalintas nuo pareigų, o perkeltas į rezervą.

Elegijus Paulavičius / DELFI nuotr.

Sulaukė daug kritikos

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sulaukė daug kritikos ne tik dėl sprendimo perkelti E. Paulavičių į rezervą nesulaukus tyrimo pabaigos, bet ir dėl to, kad apie tokius svarbius pokyčius institucijoje visuomenė sužinojo iš žurnalistų, o ne ministerijos.

KAM aiškino, kad patraukti E. Paulavičių iš pareigų buvo būtina siekiant užtikrinti sklandų institucijos darbą, o dėl jo esą gauta darbuotojų skundų dėl pažeidimų, kuriuos D. Šakalienė pavadino labai rimtais.

„Dėl darbo sklandumo kilę klausimai yra susiję su vidine atmosfera organizacijoje, šią informaciją tikriname. Kol vyksta tyrimas, siekiant užtikrinti sklandų institucijos darbą ir galimybę jiems tinkamai atlikti savo pareigas, priimtas sprendimas paskutines septynias savaites iki vadovo kadencijos pabaigos perkelti jį į rezervą“, – aiškino ministerija.

Dovilė Šakalienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

Situaciją nagrinėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, po jo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sakė, kad, duomenys rodo, jog E. Paulavičius patrauktas į rezervą pirmiau, nei dėl jo pradėtas tyrimas.

„Skundai nėra registruoti, tai reiškia, kad galėjo būti parašyti bet kada, bet kaip“, – teigė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai komentavo, kad D. Šakalienė į rezervą E. Paulavičių perkėlė „susidūrus dviejų žmonių emocijoms“. E. Paulavičius AOTD direktoriumi buvo paskirtas 2020 metų rugpjūtį tuomečio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio sprendimu.

Tuomet neoficialiai kalbėta, kad vado skyrimo procese aktyviai dalyvavo prezidentūra, kuri esą į šias pareigas siūlė savo kandidatus, tačiau R. Karoblis spaudimui nepasidavė.

Svarstyta, kad galbūt dėl šios priežasties 2021 metais G. Nausėda galėjo neskirti R. Karoblio ambasadoriumi, pareiškęs, kad tiek jam, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas atšalimo laikotarpis. 2022 metais R. Karoblis tapo Europos Sąjungos (ES) delegacijos Tadžikistane vadovu.

Nuoroda į informacijos šaltinį

Jums tai gali patikti

Daugiau iš autoriaus