Portalas „Kas vyksta Kaune“ toliau domisi Perkūno al. 28 esančio pastato istorija. Nors savivaldybė anksčiau neišdavė leidimo rekonstrukcijai, o matydama nukrypimus nuo projekto dar ir kreipėsi į Statybų inspekciją, šiandien pastato dokumentacija kone iki galo sutvarkyta, nors areštuota pastato dalis, priklausanti M. Kizelevičiui ir jo žmonai. Pastato dalį įsigijo ir Birštono savivaldybės tarybos narė.
Kaip anksčiau pranešė „Kas vyksta Kaune“, verslininkas M. Kizelevičius 2022 m. statybas sklype pradėjo neturėdamas jokių leidimų. Tuo metu M. Kizelevičius aiškino, jog jokio statybų leidimo ir nereikia, nes esą vykdomas paprastas remontas. Nors kaiminystėje gyvenę kauniečiai jau tada abejojo tokiais verslininko teiginiais.
Paskutinį kartą prie šio pastato istorijos portalas „Kas vyksta Kaune“ sugrįžo praėjusiais metais – tuomet buvo atliktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) tyrimas. Tai buvo jau trečias patikrinimas 2024 m. Portalo žiniomis, tiek pat patikrinimų buvo atlikta ir ankstesniais metais. Tačiau atlikus patikrinimą, VTPSI kompetencijos ribose pažeidimų nenustatyta.
Visgi nors pirmieji darbai buvo pradėti be leidimų, statybos leidimo prireikė vėliau, norint šį pastatą įteisinti. Mat sklype buvo numatoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirtis.
Tad pagal STR, čia galėjo gyventi dvi šeimos. Tačiau tuo pačiu metu, pastatas priklausė daugiau nei dešimčiai skirtingų savininkų.
Todėl dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. M. Kizelevičius, prisistatydamas įmonės UAB „Zebas‘ direktoriumi, savivaldybei pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Rugsėjo 14 d. žemės naudojimo būdas jau buvo pakeistas.
Tiesa, „Registrų centro“ išraše matomi visai kiti duomenys – nurodoma, jog žemės sklypo panaudojimo būdas buvo pakeistas tik 2024 m. gruodžio 12 d.
Kaip išsiaiškino portalas, savivaldybės ir „Registrų centro“ pateikiami duomenys nesutapo todėl, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre keičiami tik gavus nekilnojamojo turto savininko prašymą.
„Taigi šiuo atveju sprendimo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir šio pakeitimo įregistravimo registre datos nesutampa paprasčiausiai dėl to, kad prašymas buvo pateiktas 2024 metų gruodį”, – situaciją paaiškino „Registrų centro“ atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus.
Tad pakeitus šiuos duomenis, pastatas galima sakyti, juda įteisinimo link.
M. Kizelevičiui pavyko iš savivaldybės gauti ir statybos leidimą, tačiau įdomi dar viena aplinkybė – vadinamajame „Infostatyba“ puslapyje nurodoma, jog 2024 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimas buvo pripažintas negaliojančiu.
Kaip paaiškino Teritorijų planavimo ir statybos vartų atstovai, leidimą negaliojančiu pripažinti gali tik savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis portalui „Kas vyksta Kaune‘ patvirtino, jog atsižvelgiant į statytojo prašymą (statytojui pageidaujant) vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis SLD buvo pažymėtas negaliojančiu.
Tiesa, vėliau susisiekus su M. Kizelevičiumi telefonu, šis teigė, jog jokio prašymo savivaldybei nepateikė. Savivaldybės atstovo paklausus, kodėl skiriasi savivaldybės ir statytojo įvykių versija, atsakymo portalas nebesulaukė.
Turtas areštuotas, pretenzijos keliasi į teismą
Nors pagal turimus dokumentus, savivaldybė išpildė M. Kizelevičiaus reikalavimus, verslininkas turi nemažai problemų su teisėsauga.
„Registrų centro“ duomenimis, pastatui pritaikyti keli skirtingi areštai. Pirmasis „Registrų centro“ išraše užfiksuotas 2025 m. vasario 19 d. – antstolis Gintas Badikonis areštavo dalį sklypo, ir M. Kizelevičiui priklausančią pastato dalį, bei kitus statinius.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ norėjo paklausti M. Kizelevičiaus, dėl ko pritaikyti areštai, tačiau daugiau su juo susisiekti nepavyko. Kadangi M. Kizelevičius nėra viešas asmuo, portalas „Kas vyksta Kaune“ neturi galimybės oficialiai sužinoti, dėl ko antstoliai areštavo sklypą.
Tačiau keli nesusiję portalo šaltiniai teigė, jog M. Kizelevičius galimai valstybei nemoka mokesčių – esą dėl to ir buvo pritaikytas areštas. Tiesa, Valstybinė mokesčių inspekcija informacijos apie ne viešus asmenis žiniasklaidai neteikia, tad šios informacijos oficialiai patvirtinti – neįmanoma.
Antrasis areštas įvyko balandžio 7 d. – „Registrų centro“ duomenimis, šį kartą antstolė Eurika Rulienė areštavo dalį pastato, kuris priklauso M. Kizelevičiaus žmonai.
Informacija apie trečiąjį areštą „Registrų centro“ išraše pasirodė prieš maždaug mėnesį – nurodoma, jog birželio 18 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kuri buvo iškelta dėl nekilnojamojo daikto teisinio statuso.
Kauno apylinkės atstovė spaudai Inga Ramanauskienė patikslino, jog šiuo atveju iš tiesų buvo priimta ne nutartis, o procesinis klausimas byloje.
Teismo atstovė nurodė, jog Kauno apylinkės teisme 2025 m. birželio 13 d. buvo gautas ieškovės UAB „Finpro LT 1“ ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apylinkės teismas nutarė ieškovės UAB „Finpro LT 1“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovei asociacijai „Perkūno 28“, priklausančio nekilnojamojo turto – dalies pastato–gyvenamojo namo, ir dalies kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teismas taip pat uždraudė perleisti dalies pastato ir kitų statinių nuosavybės teisę kitiems savininkams.
Birželio 19 d. teismas išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui.
Pasak I. Ramanauskaitės, per 20 d. nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsakovas privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Gavus atsakovo atsiliepimą, bus pradėti planuoti pirmieji teismo posėdžiai.
Kadangi byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, kol kas ne visai aišku, dėl kokio sandorio į teismą kreipėsi ieškovė UAB „Finpro LT 1“.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistas įmonės pabandė paklausti, kokio pobūdžio sandorį įmonė ginčija byloje, tačiau įmonės atstovai atsakė, jog kol byla nagrinėjama teisme, tokios informacijos neteiks.
„Norime informuoti, kad inicijuotas teisminis procesas yra nagrinėjimo stadijoje. Tad atsižvelgdami į tai, taip pat vadovaudamiesi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) bei kitais teisės aktais, saugančiais asmens ir juridinių asmenų interesus, neturime galimybės komentuoti ieškinio aplinkybių viešoje erdvėje.
Detalių apie ginčijamą sandorį, suinteresuotas šalis ar konkretų turtą teikti negalime siekdami neužkirsti kelio sklandžiam teisminiam procesui bei išvengti galimo poveikio proceso šalims ar jų reputacijai. Tikime, kad visa reikšminga informacija bus atskleista teisminio nagrinėjimo metu, kai tai bus teisiškai pagrįsta ir nepažeis nei proceso šalių, nei trečiųjų asmenų teisių”, – el. paštu į portalo pateiktus klausimus atsakė įmonės atstovai.
Valdo „mirusias“ įmones
Nors verslininkas M. Kizelevičius turi rimtų bėdų su teisėsauga, šiuo metu jis vadovauja gausybei įmonių – rekvizitai.lt duomenimis, jis vadovauja tokioms įmonėms kaip UAB „Furninas“, „Fabriko“, „Milijonai“, „Bilijonai“, „Muzita“. „Ripuva“, „Pranasas“, „Zebas“.
Dauguma šių įmonių yra valdomos iš to paties Vilniaus ir Šiaulių regiono adresų, o nurodomos veiklos sritys – nuo internetinės prekybos ir IT paslaugų iki laivų remonto ir automobilių nuomos.
Įmonė UAB „Zebas“ figūruoja ir Perkūno al. 28 pastato istorijoje, mat ji nuosavybės teise 2022 m. valdė dalį sklypo ir pastatų.
Visgi daug apie šią įmonę sužinoti nepavyko. Dar 2023 m. M. Kizelevičius valdė 100 proc. šios įmonės akcijų, bet tuomet atleido save iš pareigų ir akcininku paskyrė Rumunijos pilietį.
Įmonė jau kuris laikas nepateikia finansinių ataskaitų – paskutinį kartą apie finansinę atskaitomybę įmonė informavo 2021 m.
Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas šio verslininko valdomas įmones – „Furninas“, „Fabriko“, „Bilijonai“ pastaraisiais metais taip pat nepateikė finansinių ataskaitų.
Patalpas pastate įsigijo ir Birštono tarybos narė
Toliau domintis šio pastato istorija, dėmesį patraukė ir dar viena detalė – pasirodo, jog balandžio 3 d. nedidelę dalį pastato ir žemės sklypo įsigijo Birštono rajono tarybos narė, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos „Demokratai – Vardan Lietuvos“ politikė Jurgita Šeržentienė.
Susisiekus su tarybos nare telefonu, ši neneigė patalpų įsigijimo fakto, nors ir pabrėžė, kad įsigijo itin mažą dalį pastato.
„Ne dalis pastato, labai maži kvadratiniai metrai (…). Ten labai daug savininkų”, – tvirtino tarybos narė.
Vis dėlto tik paklausus apie šio pirkinio aplinkybes, tarybos narė pradėjo domėtis, kodėl žurnalistas užduoda tokius klausimus.
Paaiškinus, jog M. Kizelevičius yra Kaune pagarsėjęs asmuo, kurio dalis turto yra areštuotas, o tarybos narys – viešas asmuo, J. Šeržentienė teigė, jog pirkinio plačiau nekomentuos.
„Viešas asmuo turbūt neprivalo ką ir kada nusipirko deklaruoti žurnalistams. Ar aš teisi? (…)
Nemanau, kad galėsiu Jums kuo nors padėti šia tema”, – teigė tarybos narė.
