2025 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus išlaidos (VS) didėjo sparčiau nei pajamos, o tai lėmė VS balanso suprastėjimą ir skolos lygio padidėjimą iki atitinkamai –1,5 proc. BVP ir 40,6 proc. BVP. Vis dėlto naujausi mėnesiniai duomenys leidžia tikėtis VS balanso ir skolos lygio pagerėjimo 2025 m. antrąjį ketvirtį.
Kasparas VasiliauskasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
2025 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus išlaidos paaugo daugiau negu pajamos (atitinkamai 11,5 ir 9,1 % per metus), todėl per ketvirtį VS balanso1 ir bendrojo vidaus produkto (BVP)2 santykis pablogėjo dar 0,2 proc. punkto ir sudarė –1,5 proc. VS išlaidų augimą pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė padidėjusios išlaidos socialinėms išmokoms – nuo 2025 m. sausio mėn. įsigaliojo didesnė minimalioji mėnesinė alga ir kitų rodiklių (kaip antai: minimalių vartojimo poreikių dydžio, bazinės socialinės išmokos, bazinės pensijos ir t. t.), pagal kuriuos apskaičiuojamos įvairios išmokos, dydžiai. VS išlaidų didėjimui darė įtaką ir padidėjęs atlygis darbuotojams – kaip ir ankstesniais ketvirčiais toliau sparčiausiai augo švietimo ir sveikatos sektorių darbo užmokesčio fondai.
Naujausi mėnesiniai duomenys rodo, kad VS balanso ir BVP santykis 2025 m. antrąjį ketvirtį pagerėjo. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais mėnesiniais centrinės valdžios (CV) duomenimis ir Lietuvos banko sudarytais įverčiais, galima daryti prielaidą, kad VS pajamos 2025 m. antrąjį ketvirtį didėjo sparčiau nei išlaidos. Didžiausią įtaką pajamų augimui darė surinkti mokesčiai ir socialinės įmokos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį sparčiau nei pirmąjį didėjo pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Mėnesiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį toliau sparčiai augo socialinio draudimo įmokos. Išlaidų didėjimui didžiausią įtaką darė toliau sparčiai augusios socialinės išmokos. Vis dėlto tiek socialinių išmokų, tiek kitų išlaidų kategorijų metinė raida antrąjį ketvirtį buvo lėtesnė nei pirmąjį. Šiems mėnesiniams duomenims būdingas didelis kintamumas, todėl jų implikacijas visam VS derėtų vertinti atsargiai. Tačiau tuo atveju, jei prielaida dėl sparčiau didėjusių VS pajamų nei išlaidų pasitvirtintų, tai reikštų, kad VS balanso ir BVP (keturių ketvirčių slenkamųjų sumų) santykis 2025 m. antrąjį ketvirtį pagerėjo ir sudarė –1 proc.
Per 2025 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia dėl išplatintos 2,6 mlrd. Eur obligacijų emisijos VS skolos ir BVP santykis padidėjo 2,4 proc. punkto – iki 40,6 proc. Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika rodo, kad sausio–kovo mėn. pasiskolinta 2,6 mlrd. Eur suma buvo gerokai didesnė už grąžintą skolą (58,3 mln. Eur). Tai 2025 m. pirmąjį ketvirtį lėmė teigiama skolinimosi balansą. Tačiau balandžio–gegužės mėn. skolinimosi duomenys leidžia tikėtis, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį bus neigiamas skolinimosi balansas, dėl kurio VS skolos ir BVP santykis turėtų sumažėti maždaug iki 39,6 proc.
1 VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
2 BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
