Skolinimosi aktyvumui didėjant, susidomėjimas terminuotaisiais indėliais išlieka vangus

Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė

Lietuvoje įmonių paskolų portfelio metinis augimas didėja kur kas sparčiau nei daugumoje euro zonos šalių. Kol bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui vis dar būdingas vangus augimo tempas (2,3 %), paskolų įmonėms portfelio metinis augimas Lietuvoje didėjo trečią mėn. iš eilės ir sudarė 19,5 proc. Naujų paskolų palūkanų normos išliko stabilios (4,6 %, žr. 2 lentelę), tačiau, kaip ir Estijoje, buvo vienos aukščiausių euro zonoje. Įmonių kredito paklausa taip pat nemažėjo – suteiktų naujų paskolų įmonėms apimtis per metus padidėjo 28 proc. ir sudarė 417 mln. Eur, gerokai viršydama ilgalaikį vidurkį (217 mln. Eur).

Gyventojų skolinimosi aktyvumui neslopstant, paskolų portfelis ir toliau auga sparčiai. Metinis paskolų portfelio augimas, nuo 2024 m. kovo mėn. įgavęs pagreitį, birželio mėn. sudarė 13,1 proc. (žr. 1 lentelę). Būsto paskolų portfelis per metus išaugo 11,7 proc., o metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis sudarė 54 proc. (birželio mėn. suteikta 2,1 tūkst. naujų būsto paskolų). Vartojimo paskolų rinka taip pat išlieka aktyvi – vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje sudarė 26 proc. (pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką¹) ir tebebuvo sparčiausias visoje euro zonoje (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).

Sudarydami naujas sutartis dėl būsto paskolų, gyventojai aktyviau naudojasi galimybe rinktis skirtingas palūkanų normos rūšis, o turintys būsto paskolas dažniau persidera dėl paskolų sąlygų ar jas refinansuoja. Dėl būsto paskolų refinansavimo ir naujų sąlygų deramasi dažniau nei iki reguliavimo pakeitimų įsigaliojimo metų pradžioje. 2025 m. vasario–birželio mėn. vidutiniai refinansavimo ir persitarimo srautai buvo daugiau kaip 3 kartus didesni, palyginti su praėjusiais metais. Refinansavę turimas paskolas ar persitarę dėl jų sąlygų gyventojai per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupys atitinkamai 7,8 ir 4,2 tūkst. Eur. Gegužės mėn. įsigaliojus reikalavimui teikti būsto paskolos pasiūlymus, klientui siūlant dvi palūkanų normos rūšis, išaugo gyventojų aktyvumas renkantis tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų. Vidutinei fiksuotajai palūkanų normai išliekant mažesnei už kintamąją (skirtumas – apie 0,22 proc. punkto), stebimas būsto paskolų su ilgesniu nei 1 m. trukmės palūkanų normos fiksavimu srauto dalies padidėjimas (ši dalis sausio–balandžio mėn. vidutiniškai sudarė 1,5 % viso būsto paskolų srauto, o birželio mėn. – 4,6 %).

Gyventojų ir įmonių susidomėjimas terminuotaisiais indėliais tebėra nedidelis, nuosekliai mažėjant terminuotųjų indėlių palūkanų normoms. Birželio mėn. fiksuojamas tolesnis terminuotųjų indėlių palūkanų normų mažėjimas, prasidėjęs praėjusių metų viduryje – jos sudarė 1,9 proc. gyventojams ir 1,8 proc. įmonėms (žr. 3 lentelę ir 5 pav.), tai atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc. punkto mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas birželio mėn. buvo neigiamas (–60 mln. Eur²). Terminuotieji indėliai sudarė 30 proc. gyventojų indėlių portfelio (10 proc. punkto daugiau nei euro zonoje), o įmonių – 16 proc. (beveik 10 proc. punkto mažiau nei euro zonoje; žr. 6 pav.). Lietuvoje, kaip ir euro zonoje, didžiausią terminuotųjų indėlių srauto dalį sudaro indeliai iki 1 metų. Skirtumas tarp naujų paskolų ir terminuotųjų indėlių palūkanų birželio mėn. išliko reikšmingas – 1,8 proc. punkto gyventojams ir 2,5 proc. punkto įmonėms. (žr. 5 pav.).

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis

(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

² Skaičiuojant skirtumą tarp naujų ir pasibaigusių terminuotųjų indėlių susitarimų.