Kauno miesto gatvėse ir aplinkiniuose keliuose kasdien pastebime įvairius vairuotojus – vieni lekia viršydami greitį, kiti nekantriai spaudžia garso signalą, treti ramiai rieda klausydamiesi muzikos. Psichologai ir vairavimo instruktoriai sako, kad kiekvieno iš mūsų emocijos prie vairo turi tiesioginę įtaką eismo saugumui. Apie tai, kaip nuotaikos lemia vairuotojų klaidas, pasakoja Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centro atstovės – vairavimo mokyklos direktorė Jurgita Jaruševičienė ir vairavimo mokyklos administratorė, vairuotojų mokytoja Neringa Salynė.
Net geros emocijos gali tapti pavojingos
Vairuotojai įsitikinę, kad tik pyktis ar stresas daro įtaką vairavimui. Tačiau iš tiesų net labai gera nuotaika gali tapti rizikos šaltiniu.
„Žmogus būna pakylėtas, svajoja, galvoja apie gražius dalykus – ir nepastebi, kad per perėją eina pėsčiasis. Tiek neigiamos, tiek labai pozityvios emocijos užgožia dėmesį, o tada vairuotojas nebemato platesnio vaizdo – tik savo juostą“, – pasakoja vairavimo mokyklos automokykla.lt direktorė J. Jaruševičienė.
Tuo tarpu, agresyvaus vairavimo priežasčių iš tiesų yra labai daug. Vieni atsineša pyktį iš namų ar darbo, kiti susierzina kamštyje, dar kitus išprovokuoja aplinkinių elgesys.
„Yra žmonių, kuriuos labai lengva supykdyti. Jie akimirksniu reaguoja, o kelyje tas pykčio blyksnis virsta pavojingu manevru – staigiu lenkimu, saugaus atstumo nesilaikymu ar net rizikingu stabdymu“, – sako N. Salynė.
Specialistės įsitikinusios, kad didžiausias pokytis vairuotojų elgesyje atsiranda tuomet, kai jie patys suvokia savo klaidas ir pasekmes. Kaip sako J. Jaruševičienė, „neužtenka vien žinoti, kur koks pedalas – prie vairo esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitų gyvybes“.
Ar padeda muzika ir kvėpavimo pratimai?
Šiandien populiaru kalbėti apie trumpalaikius streso valdymo būdus – kvėpavimo pratimus, raminančią muziką. Specialistės sutinka, kad tai veikia, bet, pasak jų – tik laikinai.
„Gilus, lėtas kvėpavimas sumažina įtampą, ramios muzikos klausymas gali padėti nusiteikti kelionei. Tačiau jei žmogus nuolat patiria įtampą, nei muzika, nei pratimai nepadės – reikia ieškoti giluminių problemų savyje“, – akcentuoja N. Salynė.
J. Jaruševičienė priduria, kad pats muzikos pasirinkimas taip pat lemia poveikį.
„Jeigu žmogus klausosi ramios muzikos, gali atsipalaiduoti, tačiau jeigu klauso agresyvaus roko ar nervingos diskusijų laidos, tai gali tik dar labiau išmušti iš pusiausvyros. Kiekvienam reikia atrasti, kas ramina, o ne dar labiau įaudrina.“
Vis dėlto abi pašnekovės pabrėžia – tokios priemonės tinka tik epizodiniam nusiraminimui. Ilgalaikiai pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai vairuotojas pradeda sąmoningai planuoti savo laiką, įvertina rizikas ir išmoksta keisti įpročius.
Greitis – dažniausia priežastis netekti vairuotojo teisių
Mokyklos atstovės pastebi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai sugrįžta į papildomus vairavimo kursus, yra maksimalus leistino važiavimo greičio viršijimas.
„Esu kalbėjusi su jaunuoliu, kuris miesto gatvėje važiavo 120 km/val. Jis pats prisipažino – tai adrenalinas. Deja, nei baudos, nei laikinas teisės vairuoti atėmimas nepadeda, jei žmogus nepasiryžta keisti savo įpročių. Tokiu atveju būtina ieškoti kitų būdų išlieti energiją – sporto, aktyvaus laisvalaikio“, – sako J. Jaruševičienė.
N. Salynė priduria, kad greitis dažnai susijęs ir su laiko planavimu.
„Jei žmogus išvažiuoja paskutinę minutę, jis neišvengiamai skubės. Tuo tarpu susiplanavus kelionę anksčiau, nelieka priežasties rizikuoti.“
Kai greitis tampa gyvenimo pamoka
Vienas iš papildomus kursus išklausiusių vairuotojų pasakojo, jog vairuotojo pažymėjimą prarado už greičio viršijimą. Miesto gatvėje, kur leistinas greitis – 50 km/val., jis lėkė daugiau nei dvigubai greičiau. Tuo metu atrodė, kad situacija valdoma, kad vairavimo įgūdžiai leidžia rizikuoti. Tačiau realybė pasirodė kitokia – kartu su vairuotojo teisėmis buvo prarasta ir galimybė savarankiškai vykti į darbą, pasirūpinti kasdieniais reikalais.
„Tai buvo didelis smūgis – teko prašyti pagalbos iš artimųjų. Supratau, kad vienas neatsakingas sprendimas atima daug daugiau, nei atrodo. Dabar stengiuosi planuoti laiką ir važiuoti ramiau. Kelionė niekada nėra verta gyvybės“, – sakė kursus baigęs vairuotojas.
Telefonas prie vairo – klaida, kuri kainuoja brangiai
Kita vairuotoja vairuotojo pažymėjimą prarado dėl telefono naudojimo prie vairo. Kaip pasakoja pati, jai atrodė, kad važiuojant lėčiau galima suspėti atsakyti į žinutę, tačiau būtent tai tapo priežastimi netekti vairuotojo teisių.
„Iš pradžių galvojau, kad čia tik formalumas, bet kai realiai teko gyventi be automobilio, supratau, kaip stipriai tai apsunkina gyvenimą. Supratau, kad jokia žinutė neverta rizikos. Dabar telefoną vairuodama palieku ramybėje“, – dalijosi ji.
Specialistai pripažįsta, kad svarbiausia problema – ne tik įstatymų griežtumas, bet ir pačių vairuotojų požiūris. Pokyčiai prasideda tik tada, kai žmogus sąmoningai nusprendžia keisti blogus įpročius ir suvokia atsakomybę už save bei kitus.
Vairavimo mokyklos atstovės mano, jog papildomas vairuotojų mokymas pažeidus Kelių eismo taisykles yra veiksminga priemonė siekiant sumažint KET pažeidimų skaičių keliuose.
Pašnekovės akcentuoja, kad šis mokymas turi būti kokybiškas atliekant visas įstatymu numatytas mokymo programos dalis, o itin svarbu, asmeninis pažeidėjo pokalbis su psichologu, kuris yra neatsiejama privalomo mokymo dalis.
Kaip teigia pašnekovės, derėtų prisiminti, kad prie vairo kiekvienas žmogus atsakingas už savo ir kitų žmonių gyvybes.
