Spalio 10-12 dienomis vyko pirmoji Kauno knygų mugė. „Žalgirio“ arenos trečiajame aukšte įsikūrė daugiau kaip 50 Lietuvos leidyklų, per tris dienas surengta pusšimtis renginių.
Kultūrinė dalis vyko trijose erdvėse: 2 a. esančiose „Nemuno“ salėje ir „Žalgirio“ erdvėje bei 3 a. įrengtoje „Rašytojų alėjoje“. Mugės lankytojai susipažino su knygų naujienomis, turėjo galimybę susitikti su rašytojais, knygų autoriais bei leidėjais. Pristatyti ir stalo žaidimai, metaforinės kortos, edukaciniai žaislai, muzikos plokštelės bei kt.
Tyrinėjo tremtinių gyvenimą Revučyje
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Kauno knygų mugėje pristatė kelis naujausius leidinius: dr. Dariaus Juodžio knygą „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“, Virginijos Skučaitės knygą „Lietuvių Golgota Revučyje“ bei „Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį“.
Žurnalistė V. Skučaitė knygoje „Lietuvių Golgota Revučyje“ gilinosi į buvusių Lietuvos politinių kalinių prisiminimus apie patirtas kančias bei aprašė nuo 1952-ųjų į Revučį išvežtų tremtinių patirtis. Pasitelkdama faktus, skaičius, dokumentus, žemėlapius, schemas, nuotraukas, užrašytus ir gyvus prisiminimus autorė atskleidė stalinizmo nusikaltimus.
Revučio 7-asis lageris veikė Sibire, maždaug už 4,5 tūkst. km nuo Maskvos. Jame kalėjo nemažai tarpukario Lietuvos šviesuolių: šalies prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs ministrais Stasys Šilingas, Juozas Tonkūnas, Juozas Skaisgiris, filosofijos daktaras Izidorius Tamošaitis, keli Seimo nariai, generolas Kazys Sprangauskas, įvairių valstybinių įstaigų darbuotojai, policijos pareigūnai, kariškiai, dvasiškiai ir kt. Daugelis jų mirė nuo bado, šalčio, sunkaus darbo miškuose ar žiauraus prižiūrėtojų bei sargybinių elgesio.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas istorikas Arūnas Bubnys renginio dalyviams priminė, kad Gulago sistemoje per visą stalinmetį kalėjo apie 18 mln. kalinių.
„Vienas Kraslago lagerių – liūdnai pagarsėjęs Revučio 7-asis konslageris. Į jį 1941 m. buvo atvežta 2,2 tūkst. Lietuvos politinių kalinių. Iki lagerio uždarymo 1951-aisiais didesnė jų dalis mirė“, – teigė A. Bubnys.
Sukrėtė žiaurumai
V. Skučaitė knygos pristatyme pažymėjo, kad Krasnojarsko kraštas užima maždaug 34 kartus didesnę teritoriją, nei Lietuva, o gyventojų ten yra tiek, kiek Lietuvoje.
„Gyventojus ten trėmė, kad kirstų miškus ir tiestų geležinkelį į Šiaurę. Mums Kraslagas labiau žinomas kaip Rešotų geležinkelio stotis, nuo jos į Šiaurę ir ėjo visas lagerynas. Ir aš buvau ten ištremta“, – kalbėjo knygos „Lietuvių Golgota Revučyje“ autorė V. Skučaitė.
Ji papasakojo vieną istoriją apie 1989 m. lietuvių tremtinių ekspedicijoje į Rešotus ir kitus lagerius sutiktą buriatą, kuris prisiminė lagerio laikus:
„1943 m. į 7-ąjį lagerį tiesiai iš fronto buvo atvežta grupė kalmukų. Juos per speigą išrengė nuogai, prikišo prie stulpų ir apliejo vandeniu, paversdami ledo skulptūromis. Varomiems kaliniams konvojus vis primindavo: „Ir jums taip bus“, – knygoje aprašomą istoriją pristatė autorė.
Knygos redaktorė Regina Pupalaigytė prisipažino, kad skaitant apie tremtinių patirtas kančias kuriam laikui nuo knygos teko atsitraukti.
„Prieš gerą savaitę Pakaunėje atsidarė siaubo-mirties kambarys. Per televizijos reportažą parodė, kaip ten linksma. Jei pasižiūrėtumėte į buvusio ilgamečio lagerių prižiūrėtojo Danzigo Baldajevo svetainę, kur jis piešiniais perteikia tuometę būtį ir kankinimus, paskaitytumėte V. Skučaitės knygą – nereiktų vykti į jokius siaubo kambarius… Jos knygoje yra buvusio politinio kalinio prisiminimai, apie nušautų, kitaip mirusių kalinių, bėglių lavonų pargabenimą taigoje, karštyje. Kai priėjau šitą vietą, turėjau daryti gal kelių parų pertrauką, nes iškart prisiminiau prieš daugiau kaip 20 m. redaguotą ukmergietės mokytojos Stasės Kisielienės knygą „Kaip nepamiršti…“. Ten buvo epizodas, kai girtutėliai stribai išniekintus, šventoriuje ilgai laikytus partizanų kūnus sumanė užkasti. Būdami girti jie nelabai paskaičiavo duobių ilgį, tai partizanams, kurie buvo aukštaūgiai, nukirto kojas…“, – kalbėjo redaktorė R. Pupalaigytė.
Įamžino lėktuvų stebėtojus
Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas Kauno knygų mugėje pristatė fotografijų albumą „A-SPOT: kelionė į lėktuvų stebėjimo pasaulį“. Albumą jis kūrė dešimtmetį. Leidinį sudaro fotografijų knyga ir atskira tekstų knyga, pristatanti lėktuvus stebinčius herojus. Pristatomi pasakojimai apie vietas, kuriose žmonės renkasi stebėti lėktuvus ne tik vieni, bet ir su draugais, bičiuliais, šeimos nariais ar nepažįstamaisiais.
„Lėktuvų stebėjimas gali būti toks pat nepaaiškinamas dalykas, kaip ir kodėl žmonės eina žvejoti ar keliauja žiūrėti futbolo“, – šypsodamasis pasvarstė M. Kavaliauskas.
Knygos pristatyme autorius pažymėjo, kad lėktuvus žmonės stebi dėl skirtingų priežasčių: vieniems tai pramoga, kitiems – edukacija, tretiems – gero laiko praleidimas ar ramybės, poilsio, terapijos veikla, gydanti ilgesį, nerimą ir padedanti atrasti viltį. Knygoje M. Kavaliauskas įamžino 35 pasaulio oro uostus Europoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šv. Martyno saloje.
Knygoje užfiksuotos įvairios situacijos: pirmieji pasimatymai, pirmieji vaikų atvežimai į lėktuvų stebėjimo vietas, bandymai gyventi šalia jų – viešbučiai ir kt., taip pat įamžintos šalia esančios darbo vietos bei maitinimo įstaigos.
„Prie Kopenhagos oro uosto yra net pusamžį veikianti užkandinė, o Los Andžele netoli oro uosto tebeveikia vienas restoranėlis, įsikūręs dar pokariu. Jame susipažino vieno lėktuvų stebėtojo seneliai. Beje, jie valgė „burgerius“ ir stebėjo lėktuvus. Beje, žmonės šalia oro uostų rengia ir piknikus“, – pasakojo M. Kavaliauskas.
Knygoje atvaizduotos visos žmonių kartos: nuo kūdikio iki senjorų. Autorius sutiko ir lėktuvų fotografavimu laisvalaikiu užsiimančių žmonių, kurie dėl šio pomėgio jau aplankė 40-80 pasaulio oro uostų.
„Fotografavau ir ligų ar sutrikimų turinčius žmones, kurie čia atvyksta kaip į terapijos seansus. Dar kiti ateina paleisti darbe susikaupusį stresą“, – vardino autorius.
Kuo kvepia lėktuvas?
M. Kavaliauskas oro uostus suskirstė į kelis tipus: pirmam priklauso šalia miškelių ar palaukių įsikūrę oro uostai, tokie kaip Varšuvoje, Rygoje, Amsterdame; kitas tipas – šalia restoranų, užkandinių stovintys oro uostai; trečiam tipui priklauso oro uostai, esantys šalia poilsio zonų: baseinų, paplūdimių. Įdomu, kad patyriminėje knygos versijoje skaitytojai aptiks kvapų poras, bandančias perteikti atmosferų kvapų interpretacijas ir aviacinius kvapus. Nosis turės progą užuosti lėktuvų stebėjimą esant laukinėje gamtoje, piknikaujant ar dalyvaujant vakarėlyje paplūdimyje. Kvapus knygai sukūrė kvapų kūrėja Jolanta Cinaitienė.
Dar vienas netikėtumas leidinyje – knygai specialiai sukurtas garso takelis.
„Septynmečiam savo vaikui prieš miegą užleisdavau kokią lopšinę, bet vis netikdavo, prašydavo paleisti melodiją iš šios knygos. Dabar kas vakarą jos ir klausosi“, – pažymėjo J. Cinaitienė. Beje, garso takelį kūrė M. Kavaliausko sūnus multiinstrumentalistas Simas Kavaliauskas.
Kvapų kūrėja pabrėžė, kad ši knyga – unikali. „Įdomi patirtis kurti aviacinį kvapą, kuriame jaustųsi tvoros, metalo, aviacinio kuro ar dyzelio kvapai. Tai – nemenkas iššūkis. Proceso metu net apsilankiau padangų restauravimo gamykloje, kur aviacinės padangos testuojamos naudojimui, taip pat susipažinau su techniniais skysčiais, jų kvapais, ir net namų sąlygomis bandžiau atkartoti besileidžiančio lėktuvo aromatą“, – kalbėjo J. Cinaitienė.
Ji knygai kūrė ir miško, raisto, degančio smėlio, kaitinto smėlio, jūros, kokteilio aromatus, kuriuos skaitytojai atpažins pauostinėję knygą „A-SPOT:“. kelionė į lėktuvų stebėjimo pasaulį“.
Egzorcizmo patirtis sudėjo į romaną
Rašytoja Dovilė Zelčiūtė Kauno knygų mugėje pristatė istorijų romaną „Radybos“.
„D .Zelčiūtė ėmėsi lietuvių literatūroje negvildentos apsėdimų temos. Egzorcizmas – labai drąsu“, – pristatydamas knygą komentavo leidyklos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.
Autorė atskleidė, kad knyga pagrįsta autentiška patirtimi, ją parašyti prireikė dešimtmečio. Per tą laikotarpį rašytojai teko patirti daugybę išbandymų.
„4,5 metų važinėjau į vieną rajoną, kaimus, beveik atsitikinai ėmiau dalyvauti egzorcizme. Manimi patikėjo, nes esu rašantis žmogus, sakiau, kad noriu apie tai rašyti. Kunigas sutiko ir leido, perspėdamas, kad manęs gali laukti visa kas. Vykdavau su kelių žmonių komanda, porąkart per savaitę. Mano pareigos buvo melstis už žmogų egzorto metu ir fiksuoti. Žmonės atvykdavo užtarimo maldos. Kad tinkamai atliktum savo darbą, turi būti švarus, nuolatinėje maldoje. Fiziškai tai nelengva patirtis, melsdavomės klūpodami ant kelių, Visų šventųjų litanija be galo ilga, o paskui eina Marijos litanija ir kt. Vyko šviesos ir tamsos kova. Per tą laiką turėjau daugybę didelių išbandymų. Atlaikiau, nes malda visad buvo šalia“, – atviravo rašytoja D. Zelčiūtė.
Ji paminėjo, kad Lietuvoje yra daug užsienio autorių parašytų ir išverstų knygų apie egzortus, taip pat yra liudijimų knygų, bet nėra lietuvių autorių knygų, nedaug apie tai kalbama ir teologiniuose ar literatūriniuose žurnaluose.
Lietuvoje šiuo metu yra keliolika kunigų egzorcistų, jais tampa specialiai šiai tarnystei paskirti katalikų kunigai.
Jautė, kad saugo
Rašytoja D. Zelčiūtė pristatinėdama savo knygą susirinkusiesiems atskleidė, kad skaitytojai turės progą pažvelgti ir į teatro pasaulį.
„Rengdama knygą paraleliai su teatru važinėjau į gastroles, nes rašiau ir apie teatrą. Teatro dalis rašėsi skaudžiai, sunkiai. Mačiau, kai aktorius pragėrė spektaklį, vieną, kitą, nes jis vaidino Piktąjį ir nebegalėjo iš to vaidmens išeiti. Kituose spektakliuose jis nėra užgėręs, o čia paniro į visišką tamsą, sužlgudė vaidinimus, žmogų vedžiojo Piktasis. Vėliau jis irgi atsidūrė pas egzorcistą“, – paminėjo D. Zelčiūtė.
Renginio metu autorė perskaitė istorijų romano „Radybos“ ištrauką.
„– Tai ko norėjai paklausti?
– Noriu rašyt, – išpoškinu prisimerkusi. Tada pasiryžtu: – Rašyt apie kitokį pasaulį, apie tai, ką čia atrandu. Leiskit melstis Elzės egzorte.
– Jo jo… – griebiasi už galvos klebonas. – Aha. Kaipgi. Prajuokinai. – Jis tyli. Ir aš tyliu. Ima mane apžiūrinėti it ateivę. – Nebijai? – smailiai vypteli.
– Nebijau.
– Nebijai, nes nežinai. – Ilga tyla. Laukiu. Siurbčioja kavą. – Bus puolimo. Daug. Negalima prisirišti, susidraugaut nepatartina. – Ilgai tyli, vis palinkdamas prie kavos puodelio ir perliedamas mane tiriančiu žvilgsniu. – Je… Išpažinties eini dažnai? Atlaikysi, kai puls?
– Einu, gal ne per dažnai, bet einu… O tai kas bus? – Matau, kaip kilnojasi mano palaidinė.
– Kas bus, kas bus… Jau dabar drebi, va tau ir bus.
– Tai kad nedrebu… – Nesuvokiu, kas čia per ginčas. – Aš prie nieko neprisirišiu. Tik medžiagą surenku ir – parašau. Gal pavyks. Reikia apie tai kalbėti.
– Kalbėti tai reikia, jau seniai reikia, nes Lietuvoj visiška košė: burtai, varažijimai, prietarai. Ekstrasensai. Magija. Ir dar Kristų dėl visa ko įtraukia. Toks jovalas. Absoliutus. Net tarp kunigų… O kas tas egzortas, o kam jo reikia, gal čia toks populiarumo noras, o gal čia magija… O ar pavyks ką parašyti, tu nieko nežinai. Ir aš nežinau. Ar tau, ar man, ar… mums leis.
– Kas gali neleisti?
– Višta tu…
(…) – Melskimės ir žiūrėsim.
(…) Eik. Pala. Duok, palaiminsiu.
Kunigas uždeda rankas man ant galvos. Jaučiu, kad tuoj nugriūsiu.“
Knygos pristatymo metu rašytoja atskleidė galiausiai įsikinusi, ką reiškia kunigo žodžiai „Jeigu leis“.
„Knygą rašiau dešimtmetį. 4–5 metus tvėriau išbandymus namuose, bet visą laiką jutau, kad esu ne viena, kad mane saugo iš Aukščiau“, – tikino D. Zelčiūtė.
Kauno knygų mugė taps tradicine
Pirmąkart surengta Kauno knygų mugė daugiausiai lankytojų sulaukė šeštadienį, tądien piko metu buvo sunku ir prasilenkti.
Mugėje knygas pristatė žinomi autoriai: rašytojas Tomas Dirgėla, Juozas Gaižauskas, Marius Burokas, Aldona Ruseckaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, taip pat architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas, režisierius Gytis Padegimas ir kt.
„Kauno knygų mugę rengti kilo mintis prieš metus, organizuojant 25-ąją Vilniaus knygų mugę. Šįmet pradėta nuo daugiau kaip 50 leidyklų, surengta 50 renginių. Kauno knygų mugė vyks ir kitąmet, galbūt vėliau ji išsiplės didžiulę knygų mugę per visus arenos aukštus. Ją rengdami siekiame piartinti knygą prie skaitytojų“, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
Kauno knygų mugę rengė parodų organizatorius UAB „Ekspozicijų centras“ su partneriu – Lietuvos leidėjų asociacija. Paroda „Žalgirio“ arenoje vyko kartu su Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2025“ ir Lietuvos mados kūrėjų erdve „Mados pasažas 2025“.
