„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, norėdamas sužinoti, kaip elgtis, jei iš bendros banko sąskaitos vienas bendraturtis išgrynina ar perveda dideles sumas be kito asmens žinios, o vėliau tas asmuo miršta.
„Su drauge turėjome bendrą banko sąskaitą, į kurią dėjome pinigus. Aš sužinojau, kad ji per paskutinius gyvenimo mėnesius be mano žinios išleido daugiau nei 40 tūkst. eurų. Dabar draugė yra mirusi, o jos vaikai paveldėjo turtą. Ar galiu iš jų reikalauti grąžinti man priklausiusią lėšų dalį?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Susipažinus su skaitytojo situacija pažymėtina, kad tokiais atvejais būtina vertinti ne tik paveldėjimo teisinius santykius, bet ir bendraturčių tarpusavio teises į bendrose banko sąskaitose esančias lėšas.
Pagal paveldėjimo taisykles, priėmę palikimą įpėdiniai perima visas mirusiojo teises ir pareigas, taip pat ir finansines prievoles. Tai reiškia, kad jeigu mirusysis buvo skolingas kitam asmeniui, įpėdiniai atsako už šias prievoles ta apimtimi, kiek priėmė palikimo turto.
Tokie kreditorių reikalavimai gali būti grindžiami įvairiomis situacijomis – sudarytais sandoriais, žala, nepagrįstu praturtėjimu, taip pat ir lėšų pasisavinimu iš bendros banko sąskaitos. Svarbu tai, kad kreditorius privalo tinkamai pareikšti savo reikalavimą įpėdiniams per įstatyme nustatytą terminą.
Kai kalbama apie bendras sąskaitas, svarbu atkreipti dėmesį, kad banko sutartys bendraturčiams suteikia teisę tvarkyti sąskaitą kartu arba atskirai. Dažniausiai tokiose sutartyse nurodoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę disponuoti lėšomis savarankiškai, tačiau tai nepanaikina vidinių bendraturčių tarpusavio įsipareigojimų.
Civilinis kodeksas nustato, kad bendra nuosavybė reiškia dviejų ar daugiau savininkų teisę valdyti ir naudoti turtą bendru sutarimu. Tai taikoma ir pinigams bendrose sąskaitose – nors bankui pakanka vieno parašo operacijai atlikti, tarp bendraturčių galioja pareiga nepažeisti vienas kito interesų ir disponuoti turtu neprieštaraujant jų tarpusavio susitarimui.
Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad įnešęs pinigus į banko sąskaitą asmuo praranda nuosavybę konkretiems banknotams, tačiau įgyja reikalavimo teisę į sąskaitoje esančią sumą. Tai reiškia, kad bendroje sąskaitoje esančios lėšos priklauso bendraturčiams lygiomis dalimis, nebent sutarta kitaip.
Jeigu vienas bendraturtis be kito sutikimo iš sąskaitos perveda ar išima dideles sumas savo naudai ar perveda tretiesiems asmenims, tokie veiksmai gali būti laikomi neteisėtu disponavimu bendru turtu. Tokiu atveju pažeistas bendraturtis turi teisę reikalauti kompensacijos už savo dalį.
Jeigu bendraturtis, kuris paėmė lėšas, miršta, šis reikalavimas pereina įpėdiniams – jie atsako už palikėjo prievoles pagal paveldėto turto vertę. Svarbu, kad kreditorius laikytųsi paveldėjimo teisės nustatytos tvarkos ir terminų.
Apibendrinant pažymėtina, kad bendroje banko sąskaitoje esančios lėšos laikomos bendraturčių turtu, priklausančiu lygiomis dalimis, nebent sutartyje aiškiai numatyta kitaip. Vienam asmeniui be kito žinios išsiėmus ar pervedus reikšmingas sumas, kitas bendraturtis turi teisę reikalauti atlyginti jam priklausiusią dalį. Šis reikalavimas išlieka ir po bendraturčio mirties, o jo įvykdymas perkeliamas įpėdiniams paveldėjimo teisės nustatyta tvarka.
