Nuo šių metų pradžios į Lietuvos bankų sektorių įžengė naujas dalyvis, o praėjusių metų trijų ketvirčių rezultatui didžiausią įtaką turėjo reikšmingai augęs vieno banko pelnas. Kibernetinės rizikos vertinimui pasitelkta nauja priežiūros priemonė – kibernetinio atsparumo testas.
„Bankų sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje ir toliau yra reikšmingas – jie aktyviai finansuoja tiek verslą, tiek gyventojus, taip prisidėdami prie ekonomikos augimo. Pastaruoju metu bankų pelningumo rodikliai mažėja, tai rodo grįžimą prie labiau subalansuoto, ilgalaikėje perspektyvoje tvaraus pelningumo lygio. Kartu didėja rinkos dalyvių skaičius: nuo 2026 m. pradžios veiklą pradėjęs naujas bankas prisideda prie konkurencinės aplinkos stiprinimo ir paslaugų pasiūlos įvairovės didinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Nuo 2026 m. pradžios bankų sektorių papildė dar vienas dalyvis – RATO kredito unija, gavusi specializuoto banko licenciją ir pradėjusi banko veiklą kaip RATO bankas, UAB.
Revolut Holdings Europe UAB (aukščiausiu konsolidavimo lygiu) toliau didino užimamą rinkos dalį pagal turtą iki 35,8 proc. „Swedbank“, AB, rinkos dalis sudarė 23,5 proc., AB SEB banko – 17,7 proc., AB Artea banko (anksčiau AB Šiaulių bankas) – 6,2 proc. Šiuos keturis bankus tiesiogiai prižiūri Europos Centrinis Bankas (ECB). Užsienio bankų filialų turtas sudarė 13,9 proc. viso bankų sektoriaus turto. Tarp pastarųjų dominuoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, užimantis 9,4 proc. rinkos.
Lietuvos bankų sektorius per devynis mėnesius uždirbo 816 mln. Eur pelno – 3,5 proc. daugiau negu per 2024 m. tą patį laikotarpį (788 mln. Eur). Šį pokytį toliau lėmė Revolut grupės aktyvi veiklos įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse plėtra, dėl jos ji uždirbo 2,1 karto didesnį pelną.
Pelningai dirbo 17 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 2. Pastarieji bendrai patyrė 3,5 mln. Eur nuostolį. Trijų didžiausių bankų (be Revolut grupės) bendras pelnas, palyginti su 2024 m. trimis ketvirčiais, sumažėjo 38,5 mln. Eur (6,8 %) – iki 528,2 mln. Eur. O devynių mažesnės svarbos bankų bendras pelnas ūgtelėjo 6,4 mln. Eur – iki 10,9 mln. Eur.
Dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo: nuosavybės grąža trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 18,64 proc. (prieš metus – 20,62 %), turto grąža – 1,36 proc. (prieš metus – 1,64 %). Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, buvo 43,56 proc., per metus jo reikšmė pablogėjo 0,22 proc. punkto.
2025 m. trečiąjį ketvirtį bankai toliau aktyviai skolino ir gyventojams, ir verslui. Visas paskolų portfelis per ketvirtį išaugo 2,1 mlrd. Eur (6,1%) – iki 37,1 mlrd. Eur, o per metus – daugiau nei penktadaliu.
Paskolos gyventojams per ketvirtį padidėjo 1 mlrd. Eur (5,4 %) – iki 19,6 mlrd. Eur. Iš jų sparčiausiai augo būsto paskolos: padidėjo 0,5 mlrd. – iki 14 mlrd. Eur. Gyventojai aktyviai skolinosi ir vartojimui. Šių paskolų portfelis per ketvirtį išaugo 376 mln. – iki 3,8 mlrd. Eur. Šio portfelio augimui didžiausią įtaką darė paskolos, suteiktos ne Lietuvos rezidentams.
Įmonių paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 0,7 mlrd. Eur (5,1 %) – iki 14,3 mlrd. Eur. Labiausiai augo paskolų, suteiktų profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančioms įmonėms, grynoji vertė – 312 mln. Eur (iki 998 mln. Eur). Didmeninę ir mažmeninę prekybą vykdančioms įmonėms suteiktų paskolų vertė padidėjo 96 mln. Eur ir sudarė 2,37 mlrd. Eur, o nekilnojamojo turto bendrovėms išaugo 66 mln. Eur – iki 3,76 mlrd. Eur.
Trečiojo ketvirčio pabaigoje bankuose buvo laikoma 72 mlrd. Eur indėlių. Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 25 mlrd. Eur, o nerezidentų indėliai – beveik 30 mlrd. Eur. Pastarieji trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 mlrd. Eur (12,9 %). Didžiausią įtaką tokiam augimui darė Revolut grupės intensyvi veiklos įvairiose ES šalyse plėtra.
Vertindamas kibernetinių atakų riziką, Lietuvos bankas papildė priežiūros priemones kibernetinio atsparumo testu. Jis padeda įvertinti, kaip finansų įstaigos reaguoja ir atkuria veiklą vykstant sudėtingam kibernetiniam incidentui. Testas sukurtas pagal ECB kibernetinio atsparumo testavimo (angl. Kibernetinio atsparumo stresui testas) metodiką. 2025 m. jis taikytas dviem kredito įstaigoms.
Kas ketvirtį viešai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
