Lietuvoje kritiškai trūksta žinių reikalaujančias paslaugas teikti galinčių specialistų. Šalies protų nutekėjimas turėtų sustoti – atėjo laikas siūlyti mūsų šalies geriausiems tai, ko jie nusipelnė. Būtent jie yra mūsų šalies varomoji jėga. Lietuvoje dominuoja nebe skambučių centrai, o organizacijos, valdančios sudėtingus tarptautinius procesus – nuo finansų ir atitikties iki kibernetinio saugumo ir produktų operacijų. Tačiau jeigu ir toliau nevertinsime savo talentų, sėkmė ilgainiui išsprūs iš rankų, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.
Įmonėms trūksta darbuotojų, o darbuotojams – tinkamo įvertinimo
Ne vienerius metus kalbama apie tai, kad Lietuvoje trūksta programuotojų. Tačiau šalies ekonomiką į viršų tempia visas paslaugų sektorius. Jame – ne tik programuotojai, bet ir tūkstančiai kitų aukštos pridėtinės vertės darbuotojų, kurie nori ir vakarietiškų atlyginimų, ir palankių darbo sąlygų.
Lietuviai šiandien yra vertinami ne prasčiau, o kartais – net geriau nei vokiečiai ar britai. Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge („IMD pasaulinis skaitmeninio konkurencingumo reitingas“) Lietuva dar 2021 m. buvo 30 vietoje, o pernai pakilo net į 17-ąją vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis, kaip Estija, Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
Lietuvos paslaugų sektorius siūlo kokybiškus įvairių problemų sprendimus. Čia – ne maždaug 2010-aisiais vyravę skambučių centrai, o kibernetinio saugumo padaliniai, „FinTech“ atitikties (AML/KYC) centrai ir programinės įrangos kūrimo bazės. Lietuvos banko duomenimis, vien finansinių paslaugų eksportas nuo 2022 m. pradžios augo kartais, o ne procentais.
Andžej Rynkevič / įmonės nuotr.
Reikalingi ne tik „tiksliukai“
2025 m. gruodį Užimtumo tarnyba paskelbė, kad tarp dažniausiai ieškomų specialistų – rinkodaros, pardavimų specialistai, taip pat administratoriai, buhalteriai.
Už kiekvieno sudėtingo technologinio sprendimo slepiasi dar sudėtingesni verslo procesai – nuo tarptautinių projektų valdymo ir atitikties funkcijų iki klientų aptarnavimo. Kuo sudėtingesnė technologija, tuo daugiau aukštos pridėtinės vertės paslaugų (ir darbuotojų) jai reikia.
Lietuvoje kuriami ne tik „geležiniai“ produktai, bet ir visa ekosistema, leidžianti jiems veikti globaliai. Būtent todėl verslo paslaugų sektorius yra vienas lyderių pagal naujų darbo vietų kūrimą. „Technologijos yra svarbios, bet pasaulinio lygio žaidėjais mus paverčia minkštieji įgūdžiai – gebėjimas proaktyviai spręsti problemas, sklandžiai komunikuoti ir suprasti vakarietišką darbo kultūrą“, – komentuoja A. Rynkevič.
Tad Lietuvos augimą šiandien labiausiai riboja ne idėjų trūkumas, o žmonių, kurie tas idėjas gali įgyvendinti globaliu mastu, stygius. „Invest Lithuania“ skaičiuoja, kad globalių verslo paslaugų darbuotojų vienam tūkstančiui gyventojų Vilniuje tenka vos 38, o Kaune – dar mažiau, tik 16.
A. Rynkevič pabrėžia, kad net ir kaimyninėse Rygoje ar Krokuvoje skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei Vilniuje: „Na, o Varšuvoje tokių darbuotojų dalis sudaro beveik 10 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje paslaugų darbuotojai bent jau teoriškai turėtų būti tiesiog graibstomi. Bet taip nėra ir verslui tai – kritiškai pavojinga. Todėl svarbu pradėti labiau vertinti čia esančius specialistus ir tuo pat metu kryptingai ruošti mums būtinas kompetencijas: finansų analitikus, projektų vadovus, duomenų ir atitikties (AML/KYC) specialistus, kibernetinio saugumo ir produktų operacijų profesionalus. Kitu atveju tiesiog prasidės stagnacija.“
Paslaugų eksportas šiandien jau realiai prisideda prie šalies finansinio stabilumo. Klausimas tik vienas: ar sugebėsime šį pranašumą paversti ilgalaike valstybės strategija, o ne sėkmingu atsitiktinumu.
