Verslo ir savivaldybių atstovams raginant valdžią didinti investicijas į kelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiemet nemažą dalį projektų bus galima finansuoti bankų solidarumo įnašais, tačiau ateityje tam reikia tvarių finansavimo šaltinių.
„Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kasmet, bet kiekvieną kartą, kai diskutuojame ką nors apie mokesčius, tada tų pačių asociacijų atstovai gink Dieve prieštarauja bet kokiems mokesčių pakeitimams. Tai siūloma tiesiog nutraukti kaldrą nuo kitų valstybės reikmių ir perduoti keliams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
„Techniškai galima tą padaryti, bet Seimui dėl to nėra nė kiek paprasčiau, nes tuomet yra kitos reikmės ir kiti poreikiai, šimtus milijonų, kuriuos reikalaujama perkelti keliams, reikia ten juos uždengti. Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą“, – pridūrė ji.
Anot I. Šimonytės, šiemet nemažą dalį projektų, kurie susiję su karinio mobilumo infrastruktūra, bus galima atlikti iš bankų solidarumo įnašo, o vėlesniais laikotarpiais reikės ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.
Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą.
„Kalbant apie tolesnius laikotarpius, 2025 metais ir vėliau reikės grįžti prie klausimo, kokie tvarūs finansavimo šaltiniai gali užtikrinti mūsų kelių infrastruktūros palaikymą“, – teigė premjerė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka trečiadienį teigė, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais.
-
Eurostatas: laisvų darbo vietų Lietuvoje antrąjį ketvirtį – mažiau nei vidutiniškai ES
Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
… -
Teisininkas įspėja: į išnuomotą savo butą nepranešę įeiti negalite
Aktuali informacija visiems, kurie ruošiasi savo būstą paleisti į nuomos rinką arba tiems, kurie kaip tik ieško nuomos, praneša LNK.
… -
Užimtumo tarnyba: grupinių atleidimų šiemet sumažėjo
Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų.
… -
KAM: Lietuva už 7,5 mln. eurų ES lėšų atnaujino kibernetinės saugos techninę įrangą
Lietuva už 7,5 mln. Europos Sąjungos (ES) lėšų atnaujino kibernetinės saugos techninę įrangą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
… -
Statybos darbų liepą Lietuvoje atlikta 4,8 proc. daugiau
Šiemet Liepą Lietuvoje atlikta statybos darbų už 507,1 mln. eurų – 4,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei birželį.
… -
Ekonomistai: kitų metų biudžeto išlaidos – Vyriausybės pažadams įgyvendinti
Finansų ministerijos rengiamame 2024 metų biudžeto projekte, be įstatymais numatyto išlaidų didinimo, erdvės liks tik Vyriausybės jau paskelbtiems pažadams įgyvendinti, sako ekonomistai.
… -
Už valstybės paimamą žemę siūloma atlyginti sklypu toje pat savivaldybėje
Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus.
… -
Dėl pabrangusios elektros iškilo pavojus Elektrėnų ledo arenos išlikimui
Dėl pabrangusios elektros iškilo Elektrėnų ledo arenos išlikimo klausimas, trečiadienį pranešė Lietuvos televizija.
… -
R. Pocius: skirtinga atsiskaitymo už perteklinę energiją tvarka yra diskriminuojanti
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai svarstant Energetikos ministerijos siūlymą įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių, Valstybinės energe…
-
Lietuva skiria 1,5 mln. eurų paramai Ukrainos reformoms
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 1,5 mln. eurų Lietuvos įnašui į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Gebėjimų vystymo paramos Ukrainai fondą, kuris skirtas teikti ekspertinę pagalbą šalies institucijoms vykdant būtinas reformas…
Daugiau straipsnių