Lietuvos Respublikos institucijos šių metų birželio mėn. pritarė mokestinių pakeitimų paketui, kurio tikslas – padidinti Valstybės gynybos fondo finansavimą ir užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į šalies biudžetą. Deklaruojama, kad priimtais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siekiama teisingiau paskirstyti mokestinę naštą ir mažinti pajamų nelygybę, todėl nustatomas didesnis aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumas (pradedamas taikyti naujas 25 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas), taip pat vienodų GPM tarifų taikymas skirtingų rūšių pajamoms (išskyrus dividendus, tam tikras akcijų pardavimo pajamas, žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas ir kai kurias kitas išmokas).
Verslo bendruomenė šiuos mokestinius pakeitimus įvertino skeptiškai, teigdama, kad jiems įsigaliojus kyla labai reali kvalifikuotos gerai apmokamos darbo jėgos ir kapitalo nutekėjimo iš šalies grėsmė. Todėl šio komentaro tikslas – geriau suprasti patvirtintų GPM pakeitimų poveikį darbo jėgos apmokestinimo naštai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, įvertinti makroekonominiu lygmeniu, kokį poveikį tokie pokyčiai gali turėti kvalifikuotų gerai apmokamų darbo vietų kūrimui.
Vaidotas TuzikasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Tai, kaip mokesčiai veikia samdą, yra vienas iš klasikinių ekonomikos mokslo klausimų, į kurį atsakymo ieško į darbo ir viešojo sektoriaus ekonomikos sritis besigilinantys ekonomistai. Siekiant atsakyti į šį klausimą, parengtose empirinėse studijose vienas iš dažniausiai taikomų rodiklių yra mokesčių pleištas – jis paprastai apibrėžiamas kaip skirtumas tarp darbdavio bendrųjų darbo sąnaudų ir darbuotojo gaunamo grynojo (neto) darbo užmokesčio. Jis parodo, kokią darbo sąnaudų dalį sudaro tiesioginiai mokesčiai bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos ir kokia darbo vietos kainos dalis tenka darbuotojui kaip grynasis darbo užmokestis. Be to, skaičiuojant mokesčių pleištą, atsižvelgiama ir į asmens ar šeimos gaunamas pinigines išmokas. Tai daroma siekiant tiksliau įvertinti balansą tarp asmens mokesčių pavidalu netenkamų pajamų ir tų pajamų, kurias jis gauna kaip paramą ir kurios padidina asmens disponuojamąsias pajamas, tačiau nedaro įtakos darbo vietos kainai.
Makroekonominiu lygmeniu apskaičiuotas mokesčių pleištas leidžia vertinti bendrą fiskalinę naštą tam tikros valstybės darbo jėgai. Atliekant ekonominius tyrimus, mokesčių pleištas dažnai apskaičiuojamas darbuotojams, kurių darbo užmokestis išreiškiamas kaip tam tikra vidutinio uždarbio dalis (pvz., 67, 100 ar 167 %, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU)), nes toks metodas leidžia užtikrinti palyginamumą tarp atskirų valstybių, nepaisant absoliučių darbo užmokesčio skirtumų tarp jų. Taigi analizuojama, kaip mokesčių ir socialinių išmokų sistema veikia gaunančius skirtingas pajamas darbuotojus– mažesnių pajamų atveju svarbi užimtumo paskatų ir pašalpų sąveika, o didesnių pajamų atveju – progresyvumo bei kvalifikuotos darbo jėgos mobilumo aspektai. Vis dėlto mokesčių pleištas gali būti skaičiuojamas ir makroekonominiu agreguotu lygmeniu, taikant bendrą formulę, kurioje atsižvelgiama į darbuotojų ir darbdavių sumokamas VSD įmokas, gyventojų pajamų mokestį bei tam tikrą valstybės šeimoms suteiktą finansinę paramą ir šių dydžių sumą, palyginti su bendrosiomis darbo sąnaudomis. Tokia agreguota analizė leidžia vertinti bendrą fiskalinę naštą tam tikros valstybės darbo jėgai, o per tai ir mokesčių poveikį darbo rinkos raidai. Žinoma, agreguota analizė turi ir tam tikrų trūkumų. Pagrindinis iš jų yra tai, kad agreguoti skaičiai neparodo, kaip mokesčių našta pasiskirsto tarp darbuotojų, gaunančių mažas, vidutines ir dideles pajamas. Šis pasiskirstymas tam tikrais atvejais (pvz., analizuojant mokesčių poveikį labai aukštą pridėtinę vertę kuriančioms ekonominėms veikloms ir tokių darbuotojų samdai) gali būti svarbus.
A pav. Mokesčių pleištas ES valstybėse 2022 m.
Šaltiniai: Eurostatas, Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: VSDĮ – valstybinio socialinio draudimo įmokos, paveiksle valstybės išrikiuotos pagal mokesčių pleišto dydį – nuo mažiausio iki didžiausio.
Mokesčių pleištas Lietuvoje yra gerokai mažesnis už ES vidurkį – pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp dešimties mažiausią mokesčių pleištą turinčių ES valstybių. Eurostato duomenų bazėje mokesčių pleištui reikalingi duomenys apie ES valstybių per metus surinktas VSD įmokas, gyventojų pajamų mokestį ir šeimoms suteiktą paramą yra prieinami už 2022 m. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuotas mokesčių pleištas Lietuvoje 2022 m. sudarė 32,2 proc. ir buvo vienas iš mažiausių tarp ES valstybių (žr. A pav.). Mažesnė mokesčių pleišto, palyginti su visa darbo vietos kaina, dalis buvo Bulgarijoje, Maltoje, Kroatijoje, Kipre, Rumunijoje ir Latvijoje. Verta paminėti, kad pagal mokesčių pleišto struktūrą Lietuva yra labai artima ES ir euro zonos vidurkiui, nes maždaug 60 proc. mokesčių pleišto susidaro dėl VSD įmokų, o 40 proc. lemia pajamų mokestis. Vis dėlto kai kuriose ES valstybėse mokesčių pleišto struktūra gerokai skiriasi, pavyzdžiui, Rumunijoje beveik visą mokesčių pleištą lemia VSD įmokos, o Danijoje – priešingai, mokesčių pleištą formuoja pajamų mokestis, kuriuo finansuojama ir socialinė apsauga.
Mokesčių pleištas Lietuvoje 2026–2027 m. padidės labai nedaug, todėl Lietuvos pozicija tarp kitų ES valstybių pagal mokesčių pleišto dydį iš esmės nepasikeis. Lietuvos banko sudarytas mokesčių pleišto įvertis rodo, kad 2026 m. (kitoms sąlygoms nekintant) jis gali padidėti iki maždaug 32,5 proc., tačiau tebebus vienas iš mažiausių visoje ES. Mokesčių pleištas kitais metais šiek tiek padidės dėl įsigaliosiančių GPM pakeitimų, iš kurių svarbiausi – pradedamas taikyti didesnis pajamų apmokestinimo progresyvumas (naujas 25 % GPM tarifas) ir visų pajamų sumavimas mokestiniais tikslais. Remiantis viešai prieinama informacija, skaičiuojant daryta prielaida, kad dėl šių pakeitimų 2026 m. bus papildomai gauta apie 225 mln. Eur (0,3 % BVP, arba 0,5 % metinio atlygio darbuotojams) papildomų pajamų iš GPM. Tai ir yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio mokesčių pleištas 2026 m. padidės 0,5 proc. punkto (žr. B pav.). Priimtame GPM įstatyme taip pat nuo 2027 m. nustatytas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis tėvams (1 044 Eur per metus už vieną vaiką). Šis pakeitimas lems, kad mokesčių pleištas 2027 m. (kitoms sąlygoms nekintant) turėtų sumažėti iki maždaug 32,3 proc., nes dėl šio pakeitimo bus negauta beveik 90 mln. Eur pajamų iš GPM.
B pav. Mokesčių pleištas Lietuvoje
Šaltiniai: Eurostatas, Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Nedaug padidėjęs mokesčių pleištas neturės reikšmingo poveikio užimtumo augimui Lietuvoje 2026–2027 m. Lietuvos banko vertinimai rodo, kad 0,3–0,5 proc. punkto didesnis mokesčių pleištas užimtumo augimą galėtų sulėtinti maždaug 0,04 proc. punkto. Tai neturėtų stebinti, nes užimtumo augimas yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs kiti dažnai tarpusavyje susiję ekonominiai veiksniai. Užimtumą tyrinėjančiose ekonominėse studijose apibendrinama, kad užimtumui didesnę įtaką daro kiti veiksniai, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, imigracija, darbo jėgos dalyvumo rodikliai, bendras ekonominio aktyvumo augimas, kuris skatina darbo paklausą. Svarbią reikšmę turi įmonių dydis ir jų dinamika (naujų įmonių steigimas, plėtra, augimas, uždarymas), nes naujos mažos įmonės sukuria reikšmingą naujų darbo vietų dalį (Li, Rama (2015)). Ne ką mažiau svarbūs veiksniai yra darbo jėgos produktyvumas ir realusis darbo užmokestis, nes greičiau už darbo sąnaudas kylantis darbo našumas didina įmonių motyvaciją samdyti daugiau darbuotojų, tačiau priešingu atveju – pernelyg greitai didėjančios darbo sąnaudos gali stabdyti užimtumo augimą. Didelę reikšmę turi instituciniai ir reguliavimo veiksniai, tokie kaip darbo teisės apsauga, minimalusis darbo užmokestis ar kolektyvinė derybinė galia – jie gali sumažinti darbo rinkos lankstumą ir sulėtinti naujų darbo vietų kūrimą. Galiausiai, išoriniai veiksniai (tokie kaip tarptautinė prekyba, tiesioginės užsienio investicijos, globalizacija) ir makroekonominė aplinka (stabili makroekonominė politika, palankios investicijų sąlygos, tinkama infrastruktūra) daro poveikį verslo sprendimams dėl investicijų ir samdymo (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), 2006).
Darbo jėgos apmokestinimas daro skirtingą įtaką įvairioms namų ūkių sudėčiai (vienišiams, poroms, šeimoms su vaikais) ir įvairiems pajamų lygiams (pvz., 67, 100 ir 167 %, palyginti su VDU). Pabrėžiama (EBPO, 2011), kad gaunantys mažas pajamas darbuotojai ir antrieji dirbantys šeimos nariai ypač jautriai reaguoja į mokesčių pasikeitimą, dažniau keičia ne darbo valandų skaičių, bet patį sprendimą įsitraukti į darbo rinką. Todėl rekomenduojama taikyti darbo pajamų mokesčio kreditus (angl. dirbančiųjų mokesčių kreditai) arba mažinti socialinių įmokų tarifus gaunantiems mažas pajamas darbuotojams. Mokesčių sistemos ir pensijų sistemų sąveika lemia vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje. Daugelyje EBPO valstybių esamos mokesčių taisyklės skatina ankstesnį pasitraukimą iš darbo rinkos, todėl šiems asmenims siūloma mažinti socialinių įmokų tarifus ir siekti suvienodinti darbo ir pensijų pajamų apmokestinimą. Aukštos kvalifikacijos mobilių darbuotojų pajamų elastingumas mokesčių atžvilgiu gali būti didesnis. Nors empirinių įrodymų apie masinę migraciją dėl mokesčių nėra daug, EBPO ataskaitoje (EBPO, 2011) pripažįstama, kad ribotos mokesčių lengvatos mobiliai darbo jėgai gali būti pagrįstos, ypač didelių mokesčių šalyse. Geras to pavyzdys yra Nyderlandai: šalyje 2001 m. pradėta taikyti „30 procentų“ taisyklė – jos esmė buvo į šalį pritraukti ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų sudarant jiems galimybę dešimt metų apmokestinti tik 70 proc. jų uždirbamų pajamų (Giarola et al., 2023).
| C pav. Mokesčių pleištas Lietuvoje asmenims, kurių darbo užmokestis sudaro nuo 3 iki 5 VDU, 2025–2026 m. | D pav. Visą ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius Lietuvoje 2024 m. pagal darbo užmokesčio dydį, palyginti su VDU |
.jpg) |
.jpg) |
Šaltiniai: Eurostatas, Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Apskaičiuotas GPM pakeitimų poveikis asmenims, kurių darbo užmokestis patenka į 25 proc. GPM tarifo taikymo intervalą, rodo, kad tokių asmenų mokesčių pleištas 2026 m. vidutiniškai gali padidėti apie 1,2 proc. punkto, palyginti su visa darbo vietos kaina (žr. C pav.). Lietuvos banko vertinimai rodo, kad toks mokesčių pleišto padidėjimas poveikio užimtumui iš esmės neturės, t. y užimtumo augimą galėtų sulėtinti maždaug 0,02 proc. punkto. Svarbu paminėti, kad šis vertinimas pagrįstas bendruoju Lietuvos sąryšiu tarp mokestinės naštos ir užimtumo pokyčių, nes šiuo metu nėra galimybės įvertinti užimtumo pokyčių specifiniame darbo užmokesčio intervalo rėžyje. Viena vertus, toks nereikšmingas poveikis nestebina, nes Lietuvoje darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis yra didesnis už 3 VDU, yra palyginti nedaug: remiantis 2024 m. duomenimis, visą ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius sudarė apie 16 tūkst. asmenų, arba 1,3 proc. visų dirbančiųjų (žr. D pav.). Todėl 1,2 proc. punkto (arba 2,8 % vidutinio mokesčių pleišto 2025 m.) padidėjęs mokesčių pleištas šių asmenų sprendimo „dirbti ar nebedirbti“ iš esmės nepaveiktų. Kita vertus, kaip rodo ekonominiai tyrimai, ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai gali būti labai mobilūs: 2012 m. Nyderlanduose apribojus „30 procentų“ taisyklės taikymą, vėliau fiksuotas gana reikšmingas didžiausią atlyginimą gaunančių asmenų (viršutinio 1 %) pasilikimo Nyderlanduose tikimybės sumažėjimas pasibaigus šios taisyklės taikymo laikotarpiui.
E pav. Didžiausi pajamų mokesčio tarifai Europos valstybėse 2025 m.
Šaltiniai: Prekybos ekonomika ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Vis dėlto Lietuvos atveju svarbu tai, kad, įsigaliojus GPM pakeitimams, bendra mokestinė našta dideles pajamas gaunantiems asmenis tebebus reikšmingai mažesnė nei kitose Europos valstybėse (žr. E pav.). Todėl palyginti nedidelis mokesčių pleišto pokytis ir dėl jo tik labai nedaug padidėsianti bendra dideles pajamas gaunančių asmenų mokestinė našta nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingų dideles pajamas gaunančių dirbančiųjų užimtumo pokyčių artimiausiais metais.
