Įvairių TV projektų dalyvis, autorines dainas kuriantis Jokūbas Jankauskas Kovo 11-osios proga pristato naują kūrinį – klasikinio roko baladę apie laisvę „Margasparnė naktis“.
„Visi ieško savo indelio laisvės kelyje, na, o muzikanto indėlis – įgarsinti, priminti, iššaukti jausmą, kuris mus veda į priekį amžinoje kovoje”, – sako Jokūbas Jankauskas laisvės temą jautriai išgyvenantis tiek artimųjų pasakojimuose, tiek asmeniniame gyvenime.
Tarp eilučių – močiutės pasakojimai
„Taip toli nepaliečiama, nepakeliama laisvės širdis“ – nesibaigiančią kovą dėl laisvės dainoje apibūdina Jokūbas ir prisipažįsta, kad augdamas nesitikėjo, jog girdėti šeimos pasakojimai apie skaudžią praeitį vieną dieną taps vėl tokie aktualūs.
„Močiutės šeima turėjo dvarą netoli Tauragės. Ten karo metu slėpė partizanus, karo pabėgėlius. Deja, istorija baigėsi kaip ir daugeliui to meto laisvės sargų: tremtis, represijos, na, o kai kurie artimieji keliolika metų praleido ir lageryje“, – skaudžiais prisiminimais dalinasi kūrėjas šiandien viską išgyvenantis jau žvelgdamas į situaciją Ukrainoje.
„Ypač sujaudino etapas, kai projekto „Lietuvos balsas“ metu teko iš arti susipažinti su muzikuojančiais talentais iš Ukrainos, kurių gyvenimai, karjeros sugriuvo ar bent sustojo dėl karo, kurie nemiega laukdami žinučių iš artimųjų, kurie nebegali dainuoti be gniužulo gerklėje. Negalėjau patikėti, kad tai vyksta šalia, Europoje, mano draugams. Simboliška, bet ir mano albumo „Vidaus oazė“ viršelis sukurtas ukrainietės Oksanos Mazur, kuri tam tikrą laiką buvo dingusi vien dėl to, kad bomba krito šalia ir ji negalėjo su mumis susisiekti. “, – prisimena muzikantas.
Daug laisvės briaunų
J. Jankauskas kalba ne tik apie tautų, valstybių, bet ir asmeninę laisvę, žmogaus teises.
„Visada buvau tikras, nesuvaidintas, niekuo neapsimetinėju – galbūt todėl paauglystėje kartais būdavau nesuprastas. Tada norisi pabėgti nuo nuomonių nelaisvės į mišką, paupį, pabūti vienumoje, pamedituoti“, – pasakoja kūrėjas, kuriam šis pabėgimas tampa ne tik poilsiu, bet ir įkvėpimu kurti.
„Nors mėgstu gamtos ramybę, vienas mano mylimiausių žanrų – klasikinis rokas, kuriame šalia harmonijos atsiranda ir šiek tiek aistros, meilės, skausmo. Būtent todėl mintys apie laisvę šioje dainoje prasiveržė tokiomis spalvomis, būtent todėl tokia stilistika suskambėjo ir daugelis Sąjūdžio laisvės epų: juk rokas tiesiog skirtas įgarsinti laisvei“, – svarsto Jokūbas prisimindamas ir kitus žanrus, pavyzdžiui, dainuojamąją poeziją ir Vytautą Kernagį.
„Dainuojamoji poezija tiesiog tobulai atskleidžia jautriausias sielos kerteles, padeda skleistis ezopo kalbai. Seniau pagalvodavau, kad gal Kernagis modernybėje nuskambėtų jau ne taip aktualiai, kad dabartis ieško kažko kito, tačiau, kaip matome – istorija sukasi ratu, o šalia kitų stilių vis dažniau vėl išgirstame ir roko gitarų ilgesingus garsus“, – pastebi J. Jankauskas.
Source link
