BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AST ir „Elering“ pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį. „Litgrid“ BNS informavo, kad susitarimą nuotoliniu būdu pasirašė trijų Baltijos šalių tinklo operatorių vadovai.
Susitarime taip pat numatyta, jog Baltijos šalys 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakys pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą Maskvos kontroliuojamos posovietinės energetikos sistemos (BRELL) sutartį, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Kartu su partneriais susitarėme dėl konkrečių veiksmų ir datų, atsijungiant nuo Rusijos sistemos ir prisijungiant prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Pirmą kartą trijų šalių operatoriai kartu prisiėmė aiškius įsipareigojimus atlikti sinchronizaciją sutartu laiku – 2025 metų vasarį“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pasak „Litgrid“, artimiausiu metu paramą tinklo operatorių susitarimui išreikš ir trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai.
Pranešama, kad iki 2025 metų vasario bus atlikti būtiniausi darbai – pirmųjų sinchroninių kompensatorių įrengimas, valdymo sistemų diegimas ir trečiosios linijos tarp Estijos ir Latvijos rekonstrukcija. Kiti su sinchronizacija susiję projektai bus įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos ar vėliau.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje Vyriausybei praėjusį pirmadienį pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Tuo metu už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusį antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.
Lietuva anksčiau siekė, kad sinchronizavimas įvyktų dar anksčiau – 2024-aisiais, tačiau tam nepritarė Latvija su Estija.
Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės – AST ir „Elering“ – BNS anksčiau sakė, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.
Galerijos
-
Lietuvos vyrų krepšinio rink… -
524-oji karo Ukrainoje diena… -
Palemono geležinkelio stotyje… -
Kauno rajone kyla moderniausia… -
771-asis Klaipėdos gimtadieni… -
Vaižganto gatvėje nugriautas… -
Žygio „Galiu daugiau, nei T… -
Festivalis „Jaunas kaip Vil… -
523-oji karo Ukrainoje diena… -
Medininkų žudynių 32-ųjų …
-
Šiaulių bankas skaičiuoja, kad solidarumo mokestis šiemet jo veiklos nepaveiks
Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus.
… -
Ministrė: didelių pajamų apmokestinimo pokyčiai biudžetą papildytų 64 mln. eurų
Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kart…
-
Ekspertas: vienkartinių buitinės technikos daiktų dienos suskaičiuotos
Profesionalūs buitinės technikos meistrai jau seniai konstatavo, kad buitinės technikos taisyti neapsimoka – kainuos beveik tiek pat, o kartais net ir brangiau, nei įsigyti naują. O ir visuomenė įprato daug pirkti ir greitai išmesti. Tačia…
-
Verslas ir ūkininkai gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų saulės ar vėjo elektrinėms
Verslo atstovai ir ūkininkai jau gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų investicijoms į saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymo projektus nuo pradinio etapo iki visiško šių elektrinių įrengimo.
… -
Pernai vaistams lietuviai išleido kone pusę milijardo eurų: šiemet sumos dar augs?
Vaistų pramonė Lietuvoje klesti. Pernai vaistams lietuviai išleido kone pusę milijardo eurų, o šiemet, panašu, sumos gali augti. Apie tai plačiau – LNK reportaže.
… -
V. Čmilytė-Nielsen sako sutinkanti su daugeliu verslo priekaištų mokesčių reformai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako galinti sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai.
… -
Kompensacijų prašytojų turtas vėl bus vertinamas: turintys butą ir sodo namelį paramos nepraras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildy…
-
Parlamentarai pradeda mokesčių pertvarkos svarstymus
Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pirmasis imsis Vyriausybės inicijuojamos mokesčių reformos svarstymo.
… -
Ministerija nekeičia pozicijos dėl PVM lengvatos maistui: prekės dėl to nepigtų
Prezidentūrai pareiškus, kad Vyriausybė galėtų ir vėl ieškoti būdų mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto prekėms ir taip kovoti su aukštomis jų kainomis, Finansų ministerija kartoja, kad sumažinus mokesčio tarif…
-
VMI daugiau nei milijonui gyventojų grąžino 334,6 mln. eurų GPM permokos
Šiemet iki liepos 31 dienos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos grąžintos daugiau nei milijonui gyventojų, o jiems pervesta suma viršijo 334,6 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
…
Daugiau straipsnių
