2024 m. pabaigoje keitėsi bankų sektoriaus lyderiai pagal turtą. Per metus labiausiai augo paskolos namų ūkiams ir įmonėms, o rezidentų indėliai didėjo gerokai spartesniu tempu negu 2023 m. Bankai reikšmingai sumažino bendrą didelių incidentų skaičių, tačiau ir toliau buvo kibernetinių atakų taikinys.
„Praėjusiais metais bankų sektorius sparčiai augo didindamas kredito portfelį vienu sparčiausiu tempu euro zonoje, tačiau būtina daugiau dėmesio skirti kovai su finansiniu sukčiavimu, didinti kibernetinį atsparumą ir stebėti paskolų kokybę“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, įskaitant 6 užsienio bankų filialus. 2024 m. pabaigoje didžiausiu bankų sektoriaus dalyviu pagal turtą dėl spartaus augimo kitose šalyse tapo Revolut Holdings Europe UAB. Jo turto vertė pralenkė iki tol didžiausiu banku septynerius metus (nuo 2017 m. pabaigos) buvusį „Swedbank“, AB.
Lietuvoje veikiančių bankų paskolų portfelis augo vienu didžiausių euro zonoje tempu. Per 2024 m. jis padidėjo 4,2 mlrd. Eur (15,4 %) – iki 31,7 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (beveik 54 %) sudarančios paskolos gyventojams per metus ūgtelėjo 2 mlrd. Eur (13,2 %) – iki 17,0 mlrd. Eur. Būsto paskolų portfelis minėtu laikotarpiu padidėjo 1,1 mlrd. Eur (9 %) – iki 12,7 mlrd. Eur, o bendras vartojimo paskolų portfelis išaugo 0,9 mlrd. Eur (43,7 %) – iki 3,0 mlrd. Eur. Vartojimo paskolų tik Lietuvos rezidentams portfelis padidėjo apie 16 proc.
Beveik trečdalį viso paskolų portfelio sudarė paskolos įmonėms. Per 2024 m. jos padidėjo 1,4 mlrd. Eur (12,6 %) – iki beveik 13 mlrd. Eur. Daugiausia skolinta nekilnojamojo turto (0,43 mlrd. Eur), elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo (0,27 mlrd. Eur), apdirbamosios gamybos (0,2 mlrd. Eur) sektorių įmonėms.
Neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,11 proc. punkto – iki 0,90 proc. Įmonių blogų paskolų apimtis padidėjo 10,3 mln. Eur – iki beveik 160 mln. Eur (sudarė 1,38 % verslo paskolų), gyventojų neveiksnios paskolos ūgtelėjo 2,2 mln. Eur – iki 186,2 mln. Eur (1,09 % namų ūkių paskolų).
Per 2024 m. visi indėliai padidėjo penktadaliu – iki 61,3 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus klientų nerezidentų indėlių įtaką, indėliai padidėjo beveik 3,3 mlrd. Eur (8,8 %). Didžiausią įtaką indėlių padidėjimui (pašalinus nerezidentų indėlių įtaką) turėjo 2,6 mlrd. Eur (11,9 %) padidėję namų ūkių ir valdžios institucijų indėliai (0,44 mlrd. Eur, arba 10,2 %). Iš visų indėlių 20,6 mlrd. Eur sudarė nerezidentų indėliai, kurie per metus padidėjo 7,25 mlrd. Eur (54,3 %).
Per praėjusius metus bankų mokamos vidutinės naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos sumažėjo nuo 3,5 proc. iki 2,7 proc., tačiau ir toliau buvo didesnės nei euro zonos vidurkis (2,5 %). Nors per 2024 m. namų ūkių terminuotieji indėliai padidėjo 1,9 mlrd. Eur (arba 26 %) – iki beveik 9 mlrd. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis namų ūkių indėlių portfelyje ūgtelėjo nedaug (3,7 proc. p.) ir sudarė 36 proc. namų ūkių indėlių. Namų ūkių einamieji indėliai (be Revolut grupės) bankuose sudarė net 16,4 mlrd. Eur.
2024 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo panašią sumą kaip ir praėjusiais metais 1 mlrd. Eur grynojo pelno – (31,4 mln. Eur (3,2 %) daugiau nei 2023 m., kai pelnas siekė beveik 990 mln. Eur. Tiesa, bankų pelningumo rodiklis šiek tiek sumažėjo: nuosavybės grąža per metus sumenko nuo 23,56 proc. iki 20,19 proc. Pelningai praėjusiais metais dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Pastarieji patyrė beveik 12 mln. Eur nuostolį. Mažiausiems bankų sektoriaus rinkos dalyviams lieka aktualus verslo modelio tvarumo klausimas.
Bankų solidarumo įnašas už 2024 m. sieks apie 230 mln. Eur. Visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 590 mln. Eur.
Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis per 2024 m. padidėjo nuo 20,04 proc. iki 21,39 proc. (minimalus reikalavimas – 8 %), sektorius yra gerai kapitalizuotas. Lietuvoje veikiančiuose bankuose dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Bankai ir toliau su didele atsarga vykdė likvidumo reikalavimus. Tačiau kai kuriems bankams kapitalo didinimas tebėra aktualus.
Vieni iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė bankai praėjusiais metais, buvo kova su finansiniu sukčiavimu ir kibernetinės atakos. Įvertinęs finansinio sukčiavimo mastą ir jo poveikį finansų sistemai, Lietuvos bankas valstybės institucijoms pateikė siūlymus dėl koordinuoto atsako į finansinį sukčiavimą valstybės mastu.
Per metus bankai patyrė 45 didelius su mokėjimais susijusius incidentus – 34 proc. mažiau nei 2023 m. Pagrindinės incidentų priežastys buvo sistemų klaidos, išoriniai ir kibernetiniai įvykiai. Lietuvos bankas ragina bankus nuolat didinti kibernetinį atsparumą.
Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalga
