Lietuvos bankų sektorius 2025 m. pirmąjį ketvirtį toliau didino gyventojų ir įmonių kreditavimą, augino pritrauktų indėlių apimtį ir išlaikė didelį pelningumą, nors mažėjančios palūkanų normos jau daro įtaką bankų pajamoms. Bankų sektorius vis dar buvo pasikartojančių kibernetinių atakų taikiniu, taip pat ir toliau yra aktuali kova su finansiniu sukčiavimu.
„Bankų sektorius 2025 m. pradėjo sėkmingai – toliau didino skolinimo apimtį, išlaikydamas gerą paskolų kokybę, didino pritrauktų indėlių portfelį, ir toliau yra gerai kapitalizuotas bei likvidus. Nors sektorius išlaiko didelį pelningumą, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad grynosios palūkanų pajamos šiemet sumažėjo, jau kurį laiką mažėja ir bankų pelningumo rodikliai“, – sako Lietuvos banko valdybos narė, valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Finansiniai rezultatai
Lietuvos bankų sektorius 2025 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 267,3 mln. Eur grynojo pelno – 2,7 proc. daugiau negu 2024 m. tą patį laikotarpį. Pelningai dirbo 17, nuostolingai – 2 finansų rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė 0,5 mln. Eur nuostolį.
Didesnį pirmojo ketvirčio, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bankų sektoriaus pelną reikšmingai nulėmė vieno rinkos dalyvio gautas didesnis pelnas gerokai išaugus jo veiklos įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse apimčiai.
Bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo dėl sparčiai augusio turto. Turto grąža kovo mėn. pabaigoje sudarė 1,42 proc. (prieš metus – 1,67 %), o nuosavybės grąža – 18,79 proc. (prieš metus – 22,21 %). Veiklos efektyvumą rodantis išlaidų ir pajamų santykis 2025 m. kovo 31 d. sudarė 44,90 proc., per metus jo reikšmė padidėjo (pablogėjo) 2,05 proc. punkto.
Už pirmąjį ketvirtį laikinojo solidarumo įnašas, išankstiniais duomenimis, sieks apie 21 mln. Eur. Lietuvos banko skaičiavimais, už visus 2025 m. laikinojo solidarumo įnašas turėtų siekti apie 50 mln. Eur, o visa laikinojo solidarumo įnašo už 2023–2025 m. suma gali sudaryti apie 525 mln. Eur.
Dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų nuo 2024 m. vidurio pradėjusios mažėti palūkanų normos turėjo įtakos ir bankų palūkanų pajamoms. Sektoriaus grynosios palūkanų pajamos 2025 m. sausio–kovo mėn., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 24 mln. Eur (4,2 %) – iki 545,3 mln. Eur.
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos toliau didėjo. 2025 m. pirmąjį ketvirtį jos išaugo beveik 123 mln. Eur (45,2 %) – iki 394 mln. Eur. Tačiau, pašalinus Revolut grupės įtaką, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos ūgtelėjo tik 5,4 mln. Eur (7,2 %).
Turtas
2024 m. pabaigoje dėl spartaus augimo kitose ES šalyse didžiausiu bankų sektoriaus dalyviu pagal turtą tapęs Revolut Holdings Europe UAB šių metų pirmąjį ketvirtį užimamą rinkos dalį padidino dar 3,1 proc. punkto – iki 30,8 proc. „Swedbank“, AB, pagal turtą valdė 25,4, AB SEB bankas – 19,6, AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas) – 6,6 proc. rinkos.
Kitų devynių bankų bendras turtas sudarė tik 2,6 proc. sektoriaus turto. Užsienio bankų filialų, tarp kurių dominuoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, bendras turtas sudarė 15 proc. bankų sektoriaus.
Lietuvos bankų sektoriaus turtas per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 4,2 mlrd. Eur (5,7 %) ir kovo pabaigoje sudarė 77,6 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus Revolut grupės veiksnį, padidėjimas sudarė tik 0,6 mlrd. Eur (1,2 %).
Paskolos
Bankų paskolų portfelis 2025 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 1,3 mlrd. Eur (4 %) – iki 33 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (42,3 %) sudarė paskolos namų ūkiams: jos per ketvirtį padidėjo 674,2 mln. Eur (4 %) – iki 17,7 mlrd. Eur.
Būsto paskolų portfelis minėtu laikotarpiu padidėjo 355,2 mln. Eur (2,8 %) – iki 13,1 mlrd. Eur, vartojimo paskolų portfelis – 300,9 mln. Eur (10,1 %) – iki 3,3 mlrd. Eur. Didžiausią įtaką sparčiam vartojimo paskolų portfelio augimui turėjo paskolos, suteiktos ne Lietuvos rezidentams, padidėjusios apie 16 proc. Vartojimo paskolos Lietuvos rezidentams išaugo apie 3 proc.
Paskolos ne finansų įmonėms sudarė 31 proc. viso paskolų portfelio. Apžvelgiamu laikotarpiu jos padidėjo 308,9 mln. Eur (2,4 %) – iki beveik 13 mlrd. Eur.
Nagrinėjamu laikotarpiu bankų paskolų kokybė tebebuvo gera. Neveiksnių paskolų dalis sumažėjo 0,05 proc. punkto – iki 0,84 proc., tačiau dėl spartaus bendro paskolų portfelio augimo jų bendroji balansinė vertė padidėjo 2,7 proc. – iki 354,9 mln. Eur.
Indėliai
2025 m. pirmąjį ketvirtį visi indėliai padidėjo 3 mlrd. Eur (4,8 %) – iki 64,2 mlrd. Eur, o pašalinus nerezidentų indėlių įtaką, – 257 mln. Eur (0,6 %). Indėlių (pašalinus nerezidentų indėlių įtaką) padidėjimą nulėmė 0,7 mlrd. Eur (14,6 %) išaugę valdžios institucijų indėliai ir nedaug (0,1 %) ūgtelėję ne finansų bendrovių indėliai, o namų ūkių indėliai dėl sezoniškumo sumenko 347 mln. Eur (1,4 %).
Nerezidentų indėliai ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo 2,7 mlrd. Eur (11,4 %) – iki 23,5 mlrd. Eur. Didžiausią įtaką tokiam augimui turėjo vieno bankų sektoriaus dalyvio toliau vykdyta intensyvi veiklos ES šalyse plėtra. Kitų bankų finansavimasis nerezidentų lėšomis tebėra stabilus – nerezidentų indėlių dalis paskutinius trejus metus nesikeičia (sudaro apie 7 % klientų indėlių).
Už naujus sutarto termino euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių indėlius eurais, laikomus Lietuvos pinigų finansų įstaigose, mokamos vidutinės palūkanų normos per 2025 m. sausio–kovo mėn. sumenko nuo 2,67 iki 2,18 proc., o terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių dalis klientų indėlių portfelyje nustojo augti ir sudarė 20,5 proc.
Nagrinėjamu laikotarpiu namų ūkių terminuotieji ir kaupiamieji indėliai padidėjo 128 mln. Eur (1,4 %), o jų dalis namų ūkių indėlių portfelyje ūgtelėjo 0,9 proc. punkto – iki 37 proc. (neįtraukiant Revolut grupės, nes visi indėliai joje yra iki pareikalavimo). Namų ūkių einamieji indėliai (be Revolut grupės) bankuose sudarė 15,9 mlrd. Eur.
Sektoriaus rodikliai ir iššūkiai
Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis per ketvirtį padidėjo nuo 21,9 iki 24,7 proc. (minimalus reikalavimas – 8 %), sektorius ir toliau yra gerai kapitalizuotas. Keturių didžiausių bankų, tiesiogiai prižiūrimų ECB, bendras kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo nuo 21,9 iki 24,8, kitų bankų – nuo 20,8 iki 22,2 proc. Tačiau kai kuriems mažesnės svarbos bankams kapitalo didinimas ir toliau yra itin aktualus.
Vieni iš aktualiausių iššūkių bankams tebėra kova su finansiniu sukčiavimu ir kibernetinės atakos. Įvertinęs finansinio sukčiavimo mastą ir jo poveikį finansų sistemai, Lietuvos bankas valstybės institucijoms pateikė siūlymus dėl koordinuoto atsako į finansinį sukčiavimą valstybės mastu.
Nuo 2025 m. sausio 17 d. bankams ir kitiems finansų rinkos dalyviams taikomas Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentas. Bankai jau teikia atnaujintą informaciją apie didelius su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) susijusius incidentus, toliau stiprina veiklos atsparumą atnaujindami savo IRT rizikos valdymo ir kontrolės sistemas, vykdydami saugumo testavimus ir stiprindami IRT paslaugų teikėjų kontrolę.
2025 m. sausio–kovo mėn. bankai vis dar buvo pasikartojančių kibernetinių atakų taikinys. Dažniausiai bankų veiklą trikdė paskirstytojo paslaugos trikdymo (angl. distributed denial-of-service, DDoS) atakos. Šių atakų poveikis paprastai būna trumpalaikis ir nesukelia grėsmės duomenų apsaugai. Vis dėlto pasitaikė ir didesnį poveikį sukeliančių duomenų užšifravimo atakų.
Lietuvoje veikia 19 bankų, įskaitant 6 užsienio bankų filialus. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dvi paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.
Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
