Automobiliais prekiaujančios bendrovės direktorius spjovė į savo įsipareigojimus šeimai – nors teismas vyrui nurodė kas mėnesį išmokėti alimentus savo dukros išlaikymui, vyras ne tik nusprendė nevykdyti teismo sprendimo, bet ir puolė tuštinti savo banko sąskaitas, kad šių pinigų neišieškotų antstoliai. Galutinį žodį tarė teismas, vyrą pripažinęs kaltu dėl vengimo išlaikyti vaiką.
Lietuvoje baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaiką keliamos pakankamai retai, pernai pradėti 110 tokių tyrimų. Paprastai baudžiamoji atsakomybė gresia tik tada, kai asmuo piktybiškai vengia mokėti alimentus, bandydamas tuštinti sąskaitas, slepiant pajamas ir t.t
Tačiau būtent taip elgėsi automobiliais prekiaujančios bendrovės direktorius E. K., piktybiškai atsisakęs vykdyti teismo nustatytus įsipareigojimus šeimai.
Iš pradžių Marijampolės rajono apylinkės teismas birželio 29 d. nutartimi nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 316 eurų periodinėmis išmokomis, mokamų iki pilnametystės.
2024 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi periodinių išmokų dydis buvo sumažintas iki 200 eurų.
Marijampolės apylinkės teismo duomenimis, E. K. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. nevykdė Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, vėliau, nuo 2024 m. birželio 25 d. nevykdė Kauno apygardos teismo nutartimi pakeistos Marijampolės apylinkės teismo nutarties. Galiausiai dėl to susidarė beveik 8 tūkst. eurų skola (7672,38 Eur).
Teisme E. K. savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis teigė, jog išlaikymą vaikams teikia natūra (būdamas su jomis 15 dienų per mėnesį, pirkdamas dovanas, finansuodamas atostogas).
Anot kaltinamojo, sutuoktinė iš jų bendro nekilnojamojo turto nuomos kas mėnesį uždirba apie 3 tūkst. eurų ir esą tas pajamas laiko vaikų išlaikymo lėšomis. Todėl anot E. K., papildomai alimentų mokėti jam nereikia. Pasak vyro, išlaikymo prievolė esą vykdoma „kitais būdais“, o kaltinimai yra sutuoktinės keršto rezultatas dėl turto dalybų.
Tuštino sąskaitas, slėpė pajamas
Byloje nukentėjusiąja pripažinta I.P-K. teismui teigė, jog šiuo metu vyksta skyrybų ir turto padalijimo procesas civilinėje byloje, šis procesas tęsiasi jau daugiau kaip du metus. Kadangi moteris augina dvi mažametes dukras, ji kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t.y. išlaikymo joms priteisimo iki bus išnagrinėta ištuokos byla ir bus nustatytos visos su tuo susijusios pasekmės – galutinis išlaikymas, gyvenamoji vieta bei turto padalijimas.
Po teismo sprendimo, nukentėjusioji iškart perdavė vykdomuosius dokumentus antstoliui išieškojimui. Tačiau antstoliui pilną sumą išieškoti pavyko tik pirmą mėnesį – vėlesniais mėnesiais antstolis išieškojo mažesnes sumas, o galiausiai antstoliui iš vyro nieko nepavyko išieškoti.
Antstoliai nukentėjusią moterį informavo, kad E. K. sąskaitose nėra lėšų, tad nėra ir ką išieškoti – mat vyras nuolatos tuštino savo sąskaitas.
Moteris teismui nurodė, jog E. K. yra automobiliais prekiaujančios bendrovės direktorius, vairuoja prabangų „BMW“ automobilį, anksčiau iš bendrovės pajamų buvo įsigijęs nekilnojamojo turto. Nors vyras teigė, kad jo sutuoktinė uždirba iš NT nuomos, ji teismui paaiškino, jog pajamos iš nuomos yra bendro turto, kol teismas jų nepadalino, tad negali būti prilyginamos vaikų išlaikymui.
Teismas nustatė, jog E. K. nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl išlaikymo, nors turėjo finansinių galimybių. Anot teismo, išlaikymo nevykdymas buvo tyčinis, nes E. K. sąmoningai vengė mokėti ir slėpė pajamas, tuo užkirsdamas kelią net priverstiniam išieškojimui.
Vyro argumentai, esą I.P-K pajamas iš nuomos skiria vaikų išlaikymui, teismo neįtikino – teismas pabrėžė, jog pajamos iš bendro turto teisiškai nėra laikomos vaikų išlaikymu, o vyro įvardyta bendravimo tvarka nekeičia išlaikymo pareigos, nes tai nebuvo teismo sprendimu įtvirtinta kaip išlyga. E. K kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais ir pačio kaltinamojo parodymais.
Įvertinęs visas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika E. K. pripažino kaltu pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) ir nuteisė laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Šis nusikaltimas laikomas nesunkiu, už jį gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, tad paskirta bausmė yra arti minimalios.
Be to, teismas įpareigojo E. K. per 5 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigose.
Ši Marijampolės apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjo, mat kaltinamasis E. K. ją apskundė apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismui, prašydamas jį išteisinti.
Pirmasis posėdis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka suplanuotas lapkričio 12 d.
