Jei naktį išeisite į lauką, labai tikėtina, kad būdami tinkamoje vietoje galėsite pamatyti Perseidų meteorų lietų, o štai praėjusią naktį jis turėjo pasiekti savo piką. Jei nespėjote pamatyti, nenusiminkite, nes laiko dar tikrai yra. Kur ir kada geriausia stebėti meteorus laidoje „Delfi diena“ pasakojo Vilniaus universiteto fizikos fakulteto mokslininkas Kastytis Zubovas.
Nors šiemet Perseidų lietaus mokslininkui dar neteko pamatyti, jis prisipažįsta jį matęs ne kartą ankstesniais metais.
„Žinau, koks jis įspūdingas“, – sako K. Zubovas.
Žemę pasiekia retai
Kaip aiškino mokslininkas meteoras yra šviesos žybsnis danguje, kuris nutinka, nes į Žemės atmosferą dideliu greičiu įlekia kosminė dulkelė.
„Paprastai tai būna milimetrų dydžio dulkelės ir jos sudega, išgaruoja ir kartu įkaitina atmosferą ir trumpa ima švytėti, – aiškino laidos svečias. – Jei grumstelis būna didesnis, tada gauname ilgesnę švytinčią juostą, kartais vadinamą ugnies kamuoliu. Jei dar didesnis – tada jau gali ugnies kamuolys nusidriekti iki beveik pat Žemės, gali būti sprogimas ir gali net iki Žemės nukristi. Bet didžioji dalis, kas įkrenta į Žemę, tai mažytės dulkelės“.
Pasiteiravus, ar dažnai didesni meteorai nukrenta iki Žemės su sprogimu, K. Zubovas teigė, kad tai nėra labai dažna. Vienas didesnių įvykių buvo Čeliabinske, kur nukrito meteoritas, bet tai buvo prieš 12 metų.
„Ir tai tas objektas Žemės nepasiekė. Jis sprogo keli šimtai metrų virš Žemės ir tik jo likučiai, gabaliukai nusileido ant Žemės. Bet sprogimas buvo jau pakankamai didelis, kad daugybė langų būtų išmušti“, – prisiminė mokslininkas.
Dar intensyvesni meteorų lietūs – gruodį
K. Zubovas teigė, kad iš viso per metus priskaičiuojama daugiau nei 100 meteorų lietų, bet dauguma yra mažesni už Perseidų lietų. Meteorų lietaus intensyvumas skaičiuojamas pagal tai, kaip dažnai ir kiek daug meteorų galime matyti.
„Tai Perseidų meteorų lietaus piko metu, kas buvo praeitą naktį ir dar turėtų būti šią, skaičiuojama geromis sąlygomis per 100 per valandą. Bet tam reikia gerų stebėjimo sąlygų, visą laiką žiūrėti į tamsų nakties dangų ir tada įmanoma tiek priskaičiuoti“, – kalbėjo jis.
Gruodžio mėnesį taip pat vyksta du lietūs – geminidų ir kvadrantidų, kurie formaliai yra intensyvesni: 120-150 meteorų per valandą.
„Visi kiti lietūs yra menkesni ir nepasiekia 100 meteorų per valandą. Jų gali būti 10 ar panašiai per valandą, tai atsitiktinai stebėdamas net nepastebėsi, kad kažkas vyksta“, – pastebėjo K. Zubovas.
Mieste pamatyti nepavyks
Dar nespėjusiems pamatyti Perseidų meteorų lietaus, mokslininkas pasakojo, kad apskritai Perseidų meteorų lietus vyksta nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos.
„Šią savaitę dar tikrai galime daug gražių vaizdų pamatyti. Paskui jų bus vis mažiau ir mažiau“, – pridėjo jis.
Kartu mokslininkas pridėjo, kad mieste pamatyti „krentančių žvaigždžių“ nelabai pavyks, nes miestuose yra milžiniška šviesinė tarša.
„Todėl net atrodo, kad pats dangus šiek tiek švyti. Taigi norint pamatyti gražų vaizdą, kaip ir bet kokį nakties dangaus vaizdą, reikia vykti toliau nuo miesto. Ten, kur kuo mažesnė šviesnė tarša. Vilniečiams, aišku, patogiausia važiuoti Molėtų kryptimi“, – patarė laidos svečias.
„Bet tikrai yra Lietuvoje daugiau vietų, kur maža šviesine tarša. Galima tiesiog internete paieškoti šviesinės taršos žemėlapio, kuris parodo, kur Lietuvoje yra daugiau tamsos, o kur šviesiau“, – toliau pasakojo K. Zubovas.
Nakties laikas, pasak jo, nėra svarbus. Svarbiausia, kad būtų kuo tamsiau.
Pasiteiravus, į kurią pusę reikėtų ieškoti Perseidų lietaus, pašnekovas teigė, kad kai „lietus“ toks intensyvus, „krentančias žvaigždes“ galima matyti visame danguje.
„Jei visų šitų meteorų paliekamus žybsnius pratęstume danguje, tai jie visi praktiškai susikirstų viename taške, kuris yra Persėjo žvaigždyne. Todėl gerai būtų susirasti Persėjo žvaigždyną“, – sakė jis.
Ko dar laukti?
Laidoje svečias užsiminė ir apie tai, kokių dar įspūdingų dangaus reiškinių laukti artimiausiu metu.
„Rugsėjo pradžioje vyks pilnas Mėnulio užtemimas. Berods, iš Lietuvos taip pat bus matomas šiek tiek. Kai bus artimiausia Mėnulio pilnatis, yra galimybė pamatyti kruvinai raudoną Mėnulį“, – pasakojo K. Zubovas.
Taip pat rugsėjį bus matomas Saulės užtemimas, bet tik Pietų Amerikoje ir Antarktidoje.
Pasak mokslininko, kitą vasarą pilnas Saulės užtemimas bus matomas Europos pakraštyje – Islandijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
„Aš pats esu vieną kartą gyvenime matęs pilną Saulės užtemimą, tai tikrai įspūdingas vaizdas. Dalinius Saulės užtemimus Lietuvoje galima pamatyti kas keletą metų, bet tai nesulyginama su pilnu“, – pridėjo K. Zubovas.
Dar vienas gražus dangaus reiškinys – Šiaurės pašvaistės.
„Pernai daug apie jas buvo kalbama, nes kai Saulė pasiekė aktyvumo piką, tai leido pamatyti jas ir Lietuvoje. Šiuo metu Saulė vis dar yra labai aktyvi. Jos aktyvumas kinta 11 metų periodu. Šiuo metu vis dar labai aktyvi. Pašvaisčių irgi būna, o jos ryškiausios matosi apie lygiadienius. Taigi artėjant lygiadieniui yra šansų, kad ir Lietuvoje bus matoma“, – komentavo mokslininkas.
