Jadvyga Bieliavska, ELTA- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei nustačius, kad ESO vartotojai 2018–2021 m. permokėjo 160,2 mln. eurų už paslaugas, vidutiniškai po 88,8 eurus kiekvienas, socialdemokratai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovą Renatą Pocių reikalaudami nustatyti griežtesnes ESO skolos gyventojams grąžinimo sąlygas, informuojama pranešime žiniasklaidai.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, ESO privalo susimokėti už savo klaidas.
„Kai paprastas žmogus nesusimoka už paslaugą, jam yra skaičiuojami delspinigiai. Bet kai žmogus ne savo valia permoka energetikos monopolininkei ESO, jai kažkodėl leidžiama tą skolą grąžinti per 15 metų. Tai – jau net ne dvejopi standartai, o tiesiog patyčios. Ši situacija rodo, kad „Ignitis“ valdoma ESO gali daryti ką tik nori, ir niekas nė pirštu nedrįsta pagrūmoti. Juk ši ESO klaida kainavo žmonėms didžiulius pinigus. D. Kreivys turėtų tučtuojau reaguoti, bet vargu ar to sulauksime. Greičiau eilinį kartą įsitikinsime, kad Lietuva, deja, neturi energetikos ministro“, – komentavo G. Paluckas.
Jis įspėja, kad ESO skolą žmonėms „suvalgys“ infliacija.
„Nėra jokių kriterijų, kada turėtų būti grąžinta ESO skola gyventojams. Dabar girdime, kad 96 proc. susidariusios skolos (153,8 mln. eurų) ESO pradės grąžinti tik po 10 metų. Pabrėžiu: tik pradės grąžinti po 10 metų. Jeigu D. Kreivys ir VERT sėdės rankas sudėję, ir niekas neprieštaraus tokiam fantastiškam ESO skolos grąžinimo planui, visus tuos pinigus paprasčiausiai suvalgys infliacija – gyventojai juos matys kaip savo ausis“, – sakė G. Paluckas.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė susiklosčiusią situaciją vadina sukčiavimu.
Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.
„Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Įsivaizduokite: pasiėmė pinigus ir grąžins kada nors po 15 metų. Juk iš tos skolos, t. y. bemaž 90 eurų kiekvienam gyventojui, liks vos 11 eurų. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.
O svarbiausia – visa tai vyksta D. Kreiviui matant. Suprask, viskas čia normalu ir kitaip būti negali. Ne, nenormalu. Valstybė privalo ginti vartotojų interesus, antraip gyvensime pagal džiunglių taisykles“, – pabrėžė R. Budbergytė.
Ji primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau ne kartą skelbė aliarmą ir dėl kitų ESO piktnaudžiavimo atvejų.
„STT atlikti tyrimai parodė, kad ESO leidžia sau sukti klientus aplink pirštą. Štai pavyzdys: norite prisijungti prie elektros tinklų? ESO nereglamentuoja įmokos apskaičiavimo tvarkos, tad priskaičiuos jums bet ką. ESO, kitaip tariant, pati nusistato taisykles, o po to kraunasi pelnus. Ne kartą prašėme D. Kreivio į tai reaguoti. Gal dabartinė situacija, kai ESO neskuba grąžinti gyventojų pinigų, pagaliau perpildys atsakingų institucijų kantrybės taurę?“ – svarstė R. Budbergytė.
-
Premjerė: pensijų kaupimo pokyčius reikia svarstyti po KT išaiškinimo
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant numatyti galimybę žmonėms vieną kartą iš antros pakopos pensijų fondų išsiimti dalį lėšų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijų sistemos pokyčiai turi būti svarstomi po Kon…
-
EK atstovai: Lietuva nepateikė svarių argumentų peržiūrėti mokesčių reformos terminus
Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai.
… -
I. Šimonytė: patikslintas NT mokestis galėtų būti svarstomas Seime
Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
… -
Vokietijos ir Lietuvos kontrastai: ledai – tie patys, bet kainos – įspūdingai skirtingos
Vokietijoje dirbanti kaunietė, neseniai apsilankiusi prekybos centre Lietuvoje labai nustebo, pamačiusi mėgstamų vokiškų ledų kainą.
… -
LAKD: iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti aštuonis automagistralinių kelių ruožus
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša, kad iki metų pabaigos automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama užbaigti 5-ių kelio ruožų, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 14 km, remonto darbus. Automagistral…
-
G. Skaistė: NT mokesčio logika išlieka – įvedami saugikliai
Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, ta…
-
Ekonomikos ir inovacijų ministrė: Europos Komisija galėtų būti lankstesnė dėl RRF lėšų
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad Europos Komisija (EK), atmetusi Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusiu…
-
Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje atliekų per dvejus metus mažėjo 17,8 proc.
Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duom…
-
Statybų sąnaudos per metus pabrango 3,1 proc.
Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,1 procento.
… -
A. Armonaitė: laikau pergale, kad kolegos įsiklauso – NT mokesčio projektas nebuvo tobulas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir …
Daugiau straipsnių