Lietuvoje 2022 m. fiksuota daugiau kaip 20 proc. siekusi metinė infliacija labiau paveikė paskolų neturinčius vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius. Bendras infliacijos poveikis paskolas turintiems, dažniausiai jaunesniems, iki 35 m. amžiaus gyventojams, buvo gerokai mažesnis, jie prarado mažiausiai savo sukaupto finansinio turto.
„Dėl infliacijos šoko Lietuvos gyventojai 2022 m. vidutiniškai prarado apie 6–9 proc. savo metinių pajamų vertės finansinio turto. Jauniausiems namų ūkiams bendras infliacijos poveikis sudarė tik nuo 0 iki 5 proc. jų metinių pajamų, tuo metu gaunančių mažas pajamas ir vyresnio amžiaus asmenų praradimai siekė vidutiniškai 10–17 proc.“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis.
Sąlyginai nedidelius jauniausių namų ūkių praradimus lėmė tai, kad dėl infliacijos sukrėtimo mažėjo jų turimų įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto ir vartojimo paskolų, realioji našta. Tai kompensavo dalį dėl infliacijos išaugusių vartojimo išlaidų bei sumenkusią nominaliojo darbo užmokesčio bei kitų fiksuotų pajamų perkamąją galią.
Vyriausių namų ūkių finansinį turtą daugiausiai sudaro indėliai arba lėšos einamosiose sąskaitose, kurių realioji vertė dėl infliacijos ženkliai sumenko. Šiai gyventojų grupei didelę įtaką darė ir dėl infliacijos smukusi pensijų bei socialinių įmokų, kurios buvo indeksuojamos lėčiau, perkamoji galia, jie taip pat turėjo mažiau galimybių koreguoti savo vartojimo įpročius.
Dėl infliacijos padidėjusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėjo didelės įtakos ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie dažniausiai vartoja pačias pigiausiais prekes ir todėl neturi jokių galimybių koreguoti savo vartojimo. Tuo metu didesnes pajamas gaunantys gyventojai gali sušvelninti infliacijos poveikį pirkdami panašias, tačiau pigesnes prekes.
Siekdamos suvaldyti infliacijos sukrėtimą, euro zonos šalių vyriausybės įgyvendino priemones, kuriomis reagavo į kylančias kainas, ypač energijos. Lietuvoje buvo didinamos pensijos ir socialinės išmokos, taip pat taikomos energijos vartojimo subsidijos. Euro zonos mastu didelei infliacijai pažaboti buvo imtasi pinigų politikos priemonių – Europos Centrinis Bankas 2022 m. padidino palūkanų normas nuo 0 iki 2,5 proc. (2023 m. jos pasiekė 4 proc.), taip tiesiogiai paveikdamas namų ūkių gaunamų ar mokamų palūkanų pajamų srautą.
Šios priemonės daugiau teigiamos įtakos turėjo skurdesniems ir vyresniems namų ūkiams, tačiau galiausiai, jų bendras efektas buvo gana nedidelis, palyginti su bendru infliacijos poveikiu.
Infliacijos poveikio analizė atlikta remiantis apklausos duomenimis ir apima tik gyventojų turimą finansinį turtą. Nekilnojamasis turtas, kurį turi daugelis vyresnio amžiaus gyventojų ir kurio vertė analizuojamu laikotarpiu reikšmingai padidėjo, į šį vertinimą neįtrauktas.
Pastaruoju metu infliacija Lietuvoje yra ženkliai sumažėjusi – 2024 m. suderinta vidutinė metinė infliacija sudarė tik 0,9 proc.
Prognozuojame, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir maisto žaliavų bei vis dar sparčiai tebeaugančio darbo užmokesčio, suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet laikinai šoktelės iki 3,3 proc., o 2026 ir 2027 m. grįš į labiau įprastą 2,6 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai.
Išsamiau skaitykite naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
