Karalienės Mortos mokykla Kaune šiemet susidūrė su iškalbinga situacija – norinčių mokytis 5 klasėje vaikų skaičius toks didelis, kad galima būtų suformuoti dar vieną papildomą penktokų klasę. Tačiau, kaip teigia Kauno padalinio vadovė Dovilė Manukian, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksaliai ir neatitinka įprastos verslo logikos, mokykla didinti klasių skaičiaus nežada, nes strategija paprasta – mažiau klasių, daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui.
Apie privačioms mokykloms nebūdingą modelį, kodėl ji rytais mokinius pasitinka prie vartelių ir, kodėl taip svarbu stebėti vaikų progresą, ji ir pasakoja šiame interviu.
– Kaip taip nutiko, kad šiais metais visi norintys mokytis jūsų mokyklos penktoje klasėje nebesutelpa, o štai pirmoje klasėje dar yra kelios vietos?
– Išties, šiais mokslo metais sulaukėme itin didelio susidomėjimo – laukiančiųjų į penktą klasę mokinių skaičius toks, kad galėtume drąsiai formuoti dar vieną papildomą klasę. Vis dėlto, Kauno Karalienės Mortos mokyklos tikslas – ne didinti mokinių skaičių, bet pažinti kiekvieną vaiką, atliepti jo poreikius bei padėti jam pasiekti asmeninę sėkmę. Kalbant apie pirmąją klasę – dar turime keletą laisvų vietų, tad labai laukiame prisijungiančių smalsių, tyrinėti mėgstančių, klausimus keliančių ir mokytis norinčių pirmokų.
Atsakant į jūsų klausimą, kodėl taip nutinka, galėčiau išskirti dvi priežastis. Pirmiausia – vis dar gajus įsitikinimas, kad pradinėse klasėse užtenka tiesiog „gero“ mokytojo, o diferencijuotas ugdymas, užsienio kalbos ar tarptautinės programos bus svarbios tik nuo penktos klasės. Antra priežastis – klaidinga prielaida, kad privačioje mokykloje papildomų klasių visada galima pridėti, jei tik yra paklausa. Mes pasirinkome kitą kelią, todėl įšokti į šį „traukinį“ vėliau gali būti sudėtinga.
– Kiek įprastai vaikų į pirmą klasę ateina iš jūsų „Vaikystės sodo“ darželio, o kiek prisijungia iš kitų ikimokyklinių įstaigų?
– Karalienės Mortos mokykla ir „Vaikystės sodas“ veikia kaip vientisa ugdymo sistema – mėgstame sakyti, kad gyvenimui vaikus ruošiame nuo kūdikystės iki universiteto. Kasmet didžioji dalis, apie 70–80 proc., priešmokyklinukų į mokyklą atkeliauja tiesiai iš „Vaikystės sodo“, kiti 20–30 proc. – iš kitų ugdymo įstaigų, tačiau juos galime priimti tik tada, jei būna laisvų vietų.
Šie skaičiai tėvams signalizuoja du dalykus. Pirma – jei norite ilgalaikio, nuoseklaus vaiko ugdymo, jungtis verta kuo anksčiau, nes vietų vėliau tiesiog fiziškai nelieka. Antra – net jei nesate „Vaikystės sodo“ bendruomenės dalimi, galimybė prisijungti yra, bet ji ribota ir priklauso nuo kiekvienais metais likusių laisvų vietų. Kaip sako liaudies patarlė, „ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva – akis krapštinėja“, kitaip tariant, ankstyvas startas atveria duris visam Karalienės Mortos mokyklos keliui, vėlyvas – tampa loterija.
– Tad, galima sakyti, kad būtent priešmokyklinė ar pirma klasė yra „auksinis langas“, norint patekti į Karalienės Mortos mokyklą?
– Tikrai taip! Kadangi, kaip minėjau, didžiąją priešmokyklinės klasės dalį sudaro „Vaikystės sodo“ absolventai, o papildomų klasių mes neformuojame, vėliau, pavyzdžiui, į antrą, ketvirtą klases, galimybės prisijungti dar labiau sumažėja, nes klasės išlieka stabilios, o pokyčiai – reti. Būtent priešmokyklinė ir pirma klasė yra tinkamiausias metas tapti mūsų bendruomenės dalimi ir nuo pat pradžių vaikui užtikrinti kokybišką bei nuoseklų ugdymą.
– Privačiame švietimo sektoriuje įprasta plėstis į plotį – daugiau klasių, daugiau mokinių, greitesnė grąža, tačiau jūs jau prieš dešimtmetį nuėjote priešinga kryptimi – viena klasė kiekvienoje pakopoje. Kodėl?
– Miestuose, ypač privačiame sektoriuje, sąmoningas sprendimas išlaikyti ribotą klasių skaičių yra itin retas. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad augantis mokinių skaičius dažnai siejamas su finansiniu stabilumu ir veiklos efektyvumu – toks modelis ne tik padeda greičiau „atsipirkti“ investicijoms, bet ir leidžia lengviau planuoti žmogiškuosius išteklius bei kurti standartizuotas paslaugas. Sąmoningai likti mažesne mokykla reiškia atsisakyti šios logikos ir pasirinkti kitokiomis vertybėmis grįstą kelią – daugiau lankstumo ir kūrybiškumo, tačiau ir griežtesnio išteklių planavimo.
Nuo pat pirmos dienos, kai Karalienės Mortos mokykla įsikūrė Kaune, žinojome, kad norime būti maža akademiškai stipri mokykla su tvirta bendruomene, todėl sąmoningai renkamės eiti kitu keliu – ne didinti mokinių skaičių, bet dėmesį kiekvienam jau besimokančiam.
Mūsų steigėjos dr. Austėjos Landsbergienės vizija Kauno Karalienės Mortos mokyklai jau 10 metų yra ta pati – turime būti mokykla, kurioje daug dėmesio skiriama kiekvienam mokiniui, tačiau ne jį „apšokinėjant“, o stebint, kokie yra jo gebėjimai ir pagal tai atitinkamai keliant jam aukštus lūkesčius. Tokią mokyklą ji ketverius metus stebėjo Belgijoje, tad matė, kokių puikių rezultatų pasiekia ten besimokantys mokiniai bei kokius artimus ryšius jie užmezga su mokytojais. Taigi, toks unikalus modelis buvo pasirinktas ir Kauno Karalienės Mortos mokyklai.
Norime, kad mūsų vaikai augtų ne tik stiprūs mokiniai, bet ir atsakingi, smalsūs, empatiški jauni žmonės. Kiekvienas vaikas yra svarbus ir turi būti matomas 360°, nes svarbūs ne tik jo akademiniai rezultatai, bet ir emocinė bei psichologinė savijauta. Tik saugioje, palaikančioje aplinkoje vaikas gali atskleisti savo potencialą, o kai mokyklos bendruomenė mažesnė, kurti jaukią ir saugią mokymosi aplinką vaikams daug paprasčiau.
Kita vertus, Vilniuje yra didžioji mūsų „sesė“ – Vilniaus Karalienės Mortos mokykla, su kuria glaudžiai bendradarbiaujame. Drauge vyksta mokymai mokytojams, organizuojami bendri konkursai, mokiniai iš abiejų mokyklų dalyvauja „Erasmus+“ mainų programoje: keliauja po Europą, susipažįsta su kitų šalių mokyklomis, kultūromis ir ugdymo praktikomis, dalijasi patirtimi, lavina bendravimo bei organizacinius įgūdžius. Dėl tokio bendradarbiavimo ir mokiniai, ir mokytojai jaučiasi esantys didelės mokyklos dalimi. Kai pagalvoji, tokią unikalią galimybę turi tikrai nedaug mokyklų, tad didžiuojamės privilegija būnant maža mokykla jaustis dalimi didelės.
– Kiek tame idealizmo, kiek – apgalvotos rizikos, ir su kokiais „nepatogiais“ padariniais teko susidurti pirmaisiais metais?
– Žinoma, nuo pat pradžių supratome, kad teks susidurti su visuomenėje nusistovėjusiais stereotipais, jog nedidelė mokykla negali pasiūlyti pakankamai galimybių mokiniams ar užtikrinti stabilumo. Turbūt dalis tėvų mano, jog, kuo mokykla didesnė, tuo ji „rimtesnė“, „patikimesnė“, kitaip tariant – „gera“.
Tačiau šiandien, skaičiuodami Karalienės Mortos mokyklos Kaune dešimtmetį ir išleisdami pirmąją mūsų 10-okų laidą, galime pasakyti drąsiai – šis modelis puikiai veikia. Turime stiprią profesionalią mokytojų komandą, modernią infrastruktūrą, glaudžią ir tvirtą bendruomenę, dirbame pagal tarptautinėmis Kembridžo programomis sustiprintas Lietuvos bendrąsias ugdymo programas ir šiuo metu esame net dviejų Tarptautinio bakalaureato (TB) ugdymo programų (pradinio ir pagrindinio) mokykla kandidate.
Be to, siekiame tapti Tarptautinio bakalaureato Tęstinumo mokykla („IB Continuum School“), turinčia visų trijų Tarptautinio bakalaureato programų (PYP, MYP ir DP) akreditacijas, nes norime suteikti savo mokiniams nuoseklų, tęstinį ir visapusišką tarptautinį ugdymą nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos.
Kauno Karalienės Mortos mokyklos mokiniai pagal TB ugdymo sistemą galės mokytis nuo pirmos iki dešimtos klasės, o baigę pagrindinio ugdymo programą, 11–12 kl. mokslus galės tęsti pagal TB diplomo programą Karalienės Mortos mokykloje Vilniuje arba kitoje pasirinktoje mokykloje. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais visi mūsų 10-okai sėkmingai baigė pagrindinio ugdymo programą ir 20 proc. jų pasirinko tęsti mokslus užsienyje, 20 proc. – Vilniaus Karalienės Mortos mokykloje, kiti mokiniai įstojo į stiprias Kauno gimnazijas – J. Jablonskio, Jėzuitų, Maironio.
– Minite, kad mokykloje „matote“ vaikus, kuriate su jais asmeninį ryšį, kaip tai atrodo?
– Asmeninis ryšys Karalienės Mortos mokykloje nėra tik šūkis ant sienos ar graži idėja – tai kasdienė praktika, kurią nuosekliai puoselėja visa mokyklos bendruomenė. Asmeninis ryšys su kiekvienu vaiku prasideda nuo paprasto, nuoširdaus žmogiško santykio. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą prie mokyklos vartelių aš pasitinku mokinius, kreipiuosi į kiekvieną vaiką vardu, pakalbinu, pasidomiu, kaip jis jaučiasi, kaip miegojo, ar, kodėl šį rytą jis be šypsenos. Taip nuo pirmųjų minučių kuriame pasitikėjimą ir emocinį saugumą, kuris būtinas, kad vaikas sėkmingai mokytųsi ir augtų.
Taip pat mokytojai tarpusavyje nuolat dalijasi informacija apie savo mokinius – jų stiprybes, emocinę savijautą, pasiekimus, iššūkius, elgesio tendencijas, pomėgius ar net svarbius gyvenimo įvykius. Ši informacija yra sistemingai renkama, analizuojama ir reguliariai aptariama ne tik tarpusavyje, bet ir su ugdymo vadove, specialistais, tėvais. Tai leidžia ne tik diferencijuoti ugdymo procesą, bet ir užtikrinti visapusišką vaiko pažinimą, atliepti jo poreikius.
Ryšys stiprinamas ir tokiu, rodos, paprastu būdu – ilgosios pertraukos metu mokytojai pietauja kartu su mokiniais, su jaunesniais žaidžia, su vyresniais kalbasi, juos stebi. Tokių neformalių veiklų metu mezgasi iš tiesų tikri, artimi santykiai. Be to, mokiniai gali apsilankyti pas Vaiko gerovės komandos (VGK) specialistus „pozityvios pertraukėlės“ metu – išgerti arbatos, pabūti, pasikalbėti ar užsiimti jiems malonia veikla. Jei vaikui tą dieną ypač sunku, tėvai gali parašyti klasės mokytojui žinutę „ypatinga diena“, ir visa mokyklos komanda žino, kad tam mokiniui reikalingas ypatingas dėmesys. Ryšys kuriamas ir įvairių renginių metu, pavyzdžiui, pradinėse klasėse vyksta asamblėjos, į kurias kviečiami tėvai – jų metu vaikai dalijasi tuo, ką išmoko, ir tampa mokytojais savo šeimai.
– Ar galite plačiau papasakoti apie diferencijuotą ugdymo procesą?
– Europos Komisijos „Education & Training Monitor 2024“ ataskaitoje raginama iki 30 proc. ugdymo turinio diferencijuoti pagal mokinio poreikius, tačiau Karalienės Mortos mokykloje diferencijuojame tikrai gerokai daugiau. Čia diferencijavimas nėra atskira užduotis ar papildoma veikla, kuri atliekama kartais, tai – neatsiejama mūsų ugdymo kultūros dalis, kuri vyksta nuolat. Kaip tai atrodo praktikoje?
Mokiniai turi pasirinkimo laisvę: jie gali rinktis užduočių sudėtingumo lygį, temos projekto pristatymo būdą (pvz., rašytinį, žodinį ar vaizdinį), taip pat spręsti, ar dirbs individualiai, ar bendradarbiaus su klasės draugais. Be to, kiekvienas mokinys turi asmeninius mokymosi tikslus, kuriuos reguliariai aptaria su mokytoju ar mentoriumi. Ir svarbiausia – pas mus vertinimas orientuotas į asmeninę pažangą, o ne klasės vidurkį, nes aktualu, kiek vaikas patobulėjo, kur padarė šuolį, o kur dar jam reikalinga pagalba.
Vienas didžiausių mažos mokyklos privalumų, kad ugdymo vadovė gali reguliariai peržiūrėti kiekvieno vaiko asmeninius pasiekimus ir apie juos reflektuoti su kiekvienu mokytoju individualiai. Ką reiškia reguliariai? Pavyzdžiui, pradinėje mokykloje ugdymo vadovė peržiūri savaitinių testų rezultatus, analizuoja kas 6 savaites vykstančių temos testų rezultatus, taip pat metų pradžios, vidurio ir pabaigos diagnostinius testus, po kurių individualiai susitinka su mokytojais ir aptaria kiekvieno vaiko rezultatus.
Pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje rezultatai yra peržiūrimi kas mėnesį, išsami analizė vyksta pusmečio pabaigoje, po kurios vyksta individualūs susitikimai su mokytojais ir aptariama, kaip kiekvienam vaikui sekasi. Remdamiesi šiais duomenimis, mokytojai pagal vaiko individualius poreikius planuoja tolimesnes ugdymo strategijas. Jeigu matome signalą, kad vaikui reikia papildomo palaikymo ar atvirkščiai – iššūkio, reaguojame ne po mėnesio, o po kelių dienų. Šis nuolatinis stebėjimas, bendravimas ir dėmesys kiekvienam vaikui leidžia kurti ugdymo aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi vertinamas, suprastas ir nori mokytis.
Beje, stebime ir tai, kad vaikas sau išsikeltų nei per daug lengvus, nei nepasiekiamus tikslus – mokykloje nuolat su vaikais kalbame apie aukštus lūkesčius, tą akcentuojame ir tėvams, pasirenkantiems mūsų mokyklą. Nes vis dar būna atvejų, kai tėvams atrodo, kad jie turi rinktis – arba aukšti akademiniai lūkesčiai, arba dėmesys vaiko socioemocinei būklei. Mes per dešimtmetį įrodėme, kad galima užtikrinti abu, žinoma, jeigu šeima ir mokinys yra pasirengę dirbti drauge su mokykla.
– Skamba inovatyviai ir labai įkvepiančiai.
– Tikrai turime kuo pasigirti. Mūsų mokiniai sėkmingai laiko ir nacionalinius (NMPP, PUPP), ir tarptautinius egzaminus, o jų rezultatai viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2025 m. pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų patikrinime mūsų mokinių taškų vidurkis buvo 36,7 iš 50, kai Lietuvos vidurkis – 26,9. Taip pat šiemet pirmą kartą pagrindinės mokyklos mokiniai laikė tarptautinius prancūzų (DELF) ir ispanų (DELE) kalbos egzaminus.
Be to, šiais mokslo metais Kauno Karalienės Mortos mokyklos mokiniai įrodė, kad akademiniai pasiekimai nepriklauso nuo mokyklos dydžio. Mokiniai pelnė prizines vietas tiek miesto, tiek respublikinėse olimpiadose – nuo anglų kalbos iki biologijos, nuo gamtos mokslų iki jaunųjų inžinierių čempionato. Į finalus pateko ne tik dešimtokai, bet ir šeštokai bei septintokai – tai rodo, kad stiprus ugdymas vyksta visose klasėse, o mokiniai nuosekliai auga ir žingeidumu, ir rezultatais.
Kitas dalykas, kurį verta paminėti – mūsų mokinių verslumas ir apsiskaitymas. Pavyzdžiui, mugėje „eXpo“, kurią organizuoja „Lietuvos Junior Achievement“, mūsų mokinių komanda pelnė prizą už originaliausią verslo idėją. Jų sumanymas – perdažyti seną, pabodusią kompiuterinių žaidimų įrangą ir taip prikelti ją naujam gyvenimui – buvo įvertintas kaip išskirtinis, drąsus ir aktualus.
Ne mažiau įspūdingai pasirodė ir keturios komandos debatų turnyre „Jesus Cup 2025“, kurį organizavo „Kaunas Debating Society“. Septintokai, aštuntokai, devintokai ir dešimtokai debatavo apie dirbtinį intelektą, jaunimo madas ir net įsivaizduojamas religijas – ir visa tai anglų kalba. Mūsų mokiniai ne tik demonstravo viešojo kalbėjimo įgūdžius, bet ir gebėjimą kritiškai mąstyti, argumentuoti bei išklausyti kitus – gebėjimus, kuriuos ugdome dar nuo pradinės mokyklos. Apskritai Karalienės Mortos mokykla yra pirmoji mokykla Lietuvoje, kurioje nuo 2022-2023 mokslo metų debatų ir viešojo kalbėjimo pamokos įtrauktos į ugdymo programą, kaip atskiras mokomasis dalykas, o „Junior achievement” verslumo ugdymo pamokos vyksta visose ugdymo pakopose – nuo pirmos klasės iki mokyklos baigimo.
Kitas pavyzdys – devintos klasės mokinys Andrius buvo atrinktas į Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje jaunųjų patarėjų tarybą – jis savanoriškai prisidės prie biuro veiklos, dalinsis savo įžvalgomis, atstovaus jaunimui renginiuose bei skatins domėjimąsi Šiaurės regionu savo mokyklos ir vietos bendruomenėje.
Taip pat Kauno Karalienės Mortos mokyklos devintokai laimėjo 1-ąją vietą nacionaliniame dezinformacijos egzamine, aplenkdami net vyresniųjų klasių komandas iš visos Lietuvos. Ši pergalė – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus ugdymo rezultatas. Vaikus nuo pat pirmųjų metų mokome ne tik skaityti ar skaičiuoti, bet ir mąstyti savarankiškai, kelti klausimus, abejoti, ieškoti patikimų šaltinių ir kritiškai vertinti informaciją. Šie įgūdžiai neatsiranda savaime – jie formuojami kasdien, per pokalbius, diskusijas, projektus ir refleksijas. Tai, kad mūsų mokiniai laimėjo konkursą apie dezinformaciją, dar kartą parodo, kaip svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir mąstymą, vertybes bei sąmoningumą.
– Įsivaizduokite, kad turite vos tris žodžius savo mokiniui apibūdinti. Kokius pasirinktumėte ir kuo tie bruožai skiriasi nuo „vidutinio“ didelės mokyklos mokinio portreto?
– Sunku apsiriboti tik trimis žodžiais, nes mūsų ugdymas grindžiamas Tarptautinio bakalaureato mokinio profiliu, kuris apima dešimt savybių – tai mūsų vertybinis pagrindas. Mes siekiame, kad mūsų mokiniai: drąsiai tyrinėtų pasaulį ir keltų klausimus, mokėtų aiškiai išreikšti mintis tiek žodžiu, tiek raštu, rūpintųsi kitais ir suprastų savo veiksmų poveikį, priimtų iššūkius, kaip augimo galimybę, mąstytų savarankiškai ir etiškai, reflektuotų, kaip jiems sekasi, ko dar reikia išmokti ir, be abejo, veiktų atsakingai tiek klasėje, tiek bendruomenėje.
Jie ne tik siekia akademinių rezultatų, bet ir mokosi būti žmonėmis, gebančiais bendradarbiauti, suprasti kitą, prisiimti atsakomybę ir veikti etiškai, drąsiai. Pavyzdžiui, kai mūsų mokinys tyrinėja klimato kaitą ne tik ieškodamas faktų, bet ir suprasdamas poveikį bendruomenei, jis auga kaip sąmoningas tyrinėtojas; kai pastebi, kad draugui sunku, ir pasisiūlo padėti – tai rūpestis ir pagalba; kai nepavyko eksperimentas, jis nesustoja, o analizuoja ir bando vėl – tai atkaklumas.
Kuo tai skiriasi nuo „tipinės“ didelės mokyklos schemos? Karalienės Mortos mokykloje Kaune kiekvienas vaikas yra matomas ir girdimas. Mokymasis čia – ne varžybos ar lenktynės dėl pažymio, o savęs auginimo procesas – kiekvienas čia lyginasi pats su savimi ir turi galimybę siekti geriausio savo rezultato. Toks mokymasis formuoja žmogų, kuris yra drąsus bei pasiruošęs mokytis visą gyvenimą – to mes ir siekiame.
