Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalis. Vieni mato DI kaip grėsmę, kiti – kaip puikų įrankį. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje trumpai papasakojo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.
Dirbtinis intelektas medicinos srityje: naujos galimybės ir pritaikymai
„Dirbtinio intelekto (DI) metodai šiandien papildo medicinos sritį, leisdami greičiau ir objektyviau analizuoti bei nustatyti subtilius atvejus didžiuliuose duomenų srautuose. Tai ypač svarbu, kai specialistams tenka priimti sprendimus su ribotu laiku, pavyzdžiui, kai pacientų srautai yra dideli, o gydytojai dirba su papildomais uždaviniais, tokiais kaip medicininių įrašų pildymas.“ – pranešime žiniasklaidai sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dirbtinio intelekto srities ekspertas prof. dr. Vidas Raudonis.
DI technologijos yra plačiai taikomos skaitmeninių vaizdų analizėje – nuo rentgeno spindulių iki magnetinio rezonanso (MR). DI gebėjimas apdoroti ir analizuoti šiuos vaizdus leidžia greitai pateikti tikslią informaciją, kurią lengvai interpretuoja gydytojai.
Pritaikymas diagnostikoje: greitis ir tikslumas
DI metodai siekia atkartoti žmogaus, specialisto, atliekamą diagnostikos procesą. Pavyzdžiui, patologai analizuoja histologinius audinių mėginius, kad nustatytų vėžinių ląstelių buvimą. Kompiuteriniai metodai, remiasi vizualiniais požymiais ir gali atlikti šią užduotį per kelias sekundes, kai žmogus šiam procesui gali skirti apie 5 minutes.
DI analizuoja skaitmeninius vaizdus ir tiksliai nustato vėžines ląsteles, pateikdamas statistiką apie jų išsidėstymą. KTU profesorius aiškina, kad šiuo metu DI metodai sėkmingai lyginami su tradiciniais diagnostikos metodais, dažnai jie ne tik pasiekia, bet ir lenkia juos. Tokiu būdu DI ne tik paspartina diagnostikos procesą, bet ir užtikrina aukštą tikslumą, padedant gydytojams priimti geresnius sprendimus.
Lėtinių ligų prevencija ir prognozė: dirbtinis intelektas kaip ankstyvos diagnostikos įrankis
Sveikatos priežiūros įstaigos kaupia didelius pacientų sveikatos duomenų kiekius.
„DI puikiai apdoroja didelius kiekius informacijos. Tai gali padėti nustatyti ligą ar užkirsti kelią jos vystymuisi.“ – tvirtina DI srities ekspertas V. Raudonis.
Tokia analizė leidžia medicinos įstaigoms iš anksto nustatyti riziką ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant geresnį pacientų gyvenimo kokybės palaikymą.
Robotų chirurgija: tikslumas ir saugumas su dirbtiniu intelektu
Nors šiuo metu DI nėra tiesiogiai naudojamas robotų valdymui chirurgijoje, jis atlieka svarbų vaidmenį kaip pagalbinė technologija, gerinanti vaizdų aiškumą ir tikslumą operacijų metu. DI gali pagerinti vaizdo ryškumą, paryškinti svarbius objektus ir padėti chirurgams geriau įvertinti operacijos eigą.
Šiuo metu robotai chirurgijoje dažniausiai naudojami kaip manipuliatoriai, leidžiantys chirurgui atlikti subtilius judesius per atstumą. V. Raudonio manymu, tai ne tik pagerina operacijų tikslumą, bet ir sumažina chirurgų kontaktą su pavojingomis medžiagomis, tokiomis kaip radioaktyviosios, kas ypač svarbu tam tikrose procedūrose.
Iššūkiai: privatumas ir algoritmų šališkumas
Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su DI taikymu medicinoje, yra šių technologijų sprendimų aiškinamumas.
„Dažnai DI priima sprendimus, kurių žmogus negali pilnai paaiškinti.“ – teigia ekspertas.
Tai kelia pasitikėjimo klausimų – jei gydytojai ir pacientai nesupranta, kaip DI priėmė tam tikrą sprendimą, tai gali sumažinti jų pasitikėjimą šia technologija.
„Užtikrinti DI objektyvumą yra sudėtinga, jis yra užprogramuotas pateikti atsakymą bet kokiu atveju, net jei informacija neatitinka realybės. Todėl šiai dienai, nors DI ir padeda medicinos srityje, tai dar tikrai nėra pakankamai patikima technologija.“ – teigia profesorius.
Source link
