Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmojo pusmečio, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo 13 proc., o mokėjimo operacijų suma – daugiau nei penktadaliu.
„Finansiniai rezultatai atskleidžia nuoseklų sektoriaus augimą, tačiau jis yra sutelktas didžiausiose įstaigose, todėl bendra augimo dinamika nėra tolygi. Reikšminga dalis įstaigų, kurios generuoja nedideles licencines pajamas natūraliai susiduria su poreikiu plėsti veiklos mastą, keisti veiklos modelį, ieškoti naujų investuotojų arba trauktis iš rinkos. Nors visos įstaigos atitiko kapitalo reikalavimus, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti kapitalo planavimui ir didinti kapitalo lygį“, – sako Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje veikė 75 EPĮ ir 41 MĮ. Sektoriaus licencinės veiklos pajamos sudarė 311 mln. Eur (2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 275 mln. Eur), mokėjimo operacijų suma – beveik 161 mlrd. Eur (2024 m. atitinkamu laikotarpiu – 132 mlrd. Eur).
Pagal licencines pajamas dešimt didžiausių įstaigų uždirbo 192 mln. Eur ir tai sudaro apie 62 proc. sektoriaus licencinių pajamų.
Taip pat dešimt pagal mokėjimo operacijų sumą didžiausių EPĮ ir MĮ generavo apytiksliai 60 proc. viso sektoriaus apyvartos – šiek tiek daugiau nei 99 mlrd. Eur.
Rinkoje iš viso yra 32 didelės įstaigos – pagal apyvartą jų mokėjimo operacijų suma yra lygi arba didesnė už 1 mlrd. Eur. Jos sudaro beveik 30 proc. visos rinkos, o 51 maža ir vidutinė įstaiga pagal apyvartą sudaro beveik pusę visumos – 44 proc.
Nors EPĮ ir MĮ, generuojančių mažas licencines pajamas ir apyvartą, skaičius vis dar didelis, tačiau matomos augimo tendencijos. Pavyzdžiui, įstaigų, kurių apyvarta nesiekė 50 mln. Eur, apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje buvo šešiomis mažiau, o įstaigų su mažesnėmis nei 1 mln. Eur pajamomis sumažėjo dvylika. Dalis jų perėjo į aukštesnių pajamų lygį, o dalis – baigė veiklą.
Apžvelgiamu laikotarpiu centriniuose bankuose laikoma klientų lėšų dalis sumažėjo 91 proc. – nuo 922,4 mln. Eur iki 80,9 mln. Eur. Klientų lėšų dalis, laikoma Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) kredito įstaigose iki pareikalavimo, padidėjo 41 proc. – nuo 871 mln. Eur iki 1,2 mlrd. Eur. Tą lėmė reguliavimo pakeitimai visos ES mastu. Be to, EPĮ ir MĮ, palyginti su 2024 m. atitinkamu laikotarpiu, investavo 65 proc. daugiau klientų lėšų į saugų, likvidųjį turtą. Tai rodo apie reikšmingai didėjančias sektoriaus rinkos ir atitinkamai kapitalizacijos bei likvidumo rizikas (2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje į saugų, likvidųjį turtą investuota 650,3 mln., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 1,1 mlrd. Eur).
Nagrinėjimo laikotarpio pabaigoje visos EPĮ ir MĮ vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus, tiesa, dešimt įstaigų balansavo ant minimalios ribos. Lietuvos bankas yra pabrėžęs, kad EPĮ ir MĮ turėtų stebėti ir nuolat palaikyti didesnį kapitalizacijos lygį, kad, įvykus netikėtumams ar patyrus nenumatytų išlaidų, nepritrūktų finansinių išteklių.
2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas baigė 2 patikrinimus, pritaikė 1 poveikio priemonę, surengė 14 susitikimų su EPĮ ir MĮ, išsiuntė 46 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintinas vietas. Buvo vertinama, kaip EPĮ ir MĮ valdo pinigų plovimo riziką, laikosi klientų pažinimo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, kaip užkardo sukčiavimą ir kaip užtikrina vidaus auditą ir kontrolę. Be to, Lietuvos bankas organizavo metinį susitikimą su EPĮ ir MĮ sektoriaus atstovais, kurio metu pristatė 2025–2027 m. Lietuvos banko strategiją, paskelbė rekomendacijų raštą dėl veiklos valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros stiprinimo.
Lietuvos bankas kiekvienų metų pradžioje viešai skelbia informaciją apie EPĮ ir MĮ numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalga
