Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) sektorius 2024 m. finansiškai reikšmingai augo: licencinės veiklos pajamos padidėjo 25 proc. iki 622 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma – 33 proc. iki 152 mlrd. Eur. Tiesa, konkurencinė aplinka nesikeičia – abiem atvejais rinkoje toliau dominuoja dešimtadalis įstaigų.
“Nors praėjusiais metais sektorius dalyvių skaičiumi šiek tiek sumažėjo, tačiau šį pokytį atsveria kokybinis sektoriaus augimas. Svarbu pastebėti, kad metų pabaigoje visos įstaigos laikėsi nuosavo kapitalo reikalavimų, o tai rodo didėjančią brandą. Tiesa, tradiciškai įspėjame, kad balansuoti ties nuosavo kapitalo pakankamumo riba nėra tvaru”, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.
Dešimt pagal licencines pajamas didžiausių įstaigų uždirbo beveik 386 mln. Eur – tai sudaro daugiau kaip 60 proc. rinkos licencinių pajamų. 66 proc. viso sektoriaus apyvartos – beveik 101 mlrd. Eur – generavo dešimt pagal mokėjimo operacijų sumą didžiausių EPĮ ir MĮ. Rinkoje yra 30 didelių įstaigų, kurių mokėjimo operacijų suma lygi arba didesnė kaip 1 mlrd. Eur. Jos sudaro ketvirtadalį, o mažos ir vidutinės įstaigos – beveik pusę EPĮ ir MĮ rinkos dalyvių.
Įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma viršija 1 mlrd. Eur, 2024 m. pabaigoje sudarė ketvirtadalį visos rinkos, o jų bendra apyvarta – 92 proc. visos EPĮ ir MĮ rinkos apyvartos. Įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma yra nuo 100 mln. iki 1 mlrd. Eur, užėmė 23 proc. rinkos. Tokia pati rinkos dalis teko įstaigoms, kurių mokėjimo operacijų suma buvo mažesnė kaip 100 mln. Eur. Tačiau pagal apyvartą jos užėmė tik 0,5 proc. visos EPĮ ir MĮ rinkos apyvartos. Beveik 18 proc. pagal mokėjimo operacijų sumą sudarė įstaigos, renkančios komunalines ir kitas įmokas, po 6 proc. – įstaigos, nevykdančios veiklos ir teikiančios tik mokėjimo inicijavimo paslaugas ar sąskaitos informacijos paslaugas.
Trijų įstaigų veiklos pelningumo rodiklis buvo didesnis nei 50 proc., 16 įstaigų – 20–50 proc., 49 įstaigų – 0,01–20 proc., o 51 įstaigos šis rodiklis yra neigiamas.
Iš 13 įstaigų, teikusių mokėjimo inicijavimo paslaugas, daugiau nei 10 mln. mokėjimo operacijų inicijavo 4 įstaigos. Sąskaitos informacijos paslaugų segmente dominavo viena įstaiga, turėjusi prieigą prie 67 proc. į šios paslaugos spektrą patenkančių vartotojų sąskaitų.
2024 m. klientų lėšų dalis, laikoma centriniuose bankuose, per metus sumažėjo 26 proc. – nuo 912 mln. Eur iki 671 mln. Eur. Klientų lėšų dalis, laikoma kredito įstaigose, padidėjo net 2,5 karto – nuo 488,3 mln. Eur iki 1,2 mlrd. Eur. O į saugų, likvidųjį turtą investuota 742 mln. Eur – 36 proc. daugiau nei 2023 m.
2024 m. pabaigoje visos įstaigos vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus, tiesa, 8 įstaigų rodiklis apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje balansavo ties leistina riba. Lietuvos bankas pabrėžia, kad įstaigos turėtų siekti kuo didesnio nuosavo kapitalo rodiklio, nes per mažas rodiklis gali būti nepakankamas, jeigu įstaiga patirtų netikėtų nuostolių.
2024 m. pabaigoje mūsų šalyje buvo 119 licencijuotų EPĮ ir MĮ (76 EPĮ ir 43 MĮ). Praėjusiais metais Lietuvos bankas išdavė 3 naujas ir išplėtė 2 įstaigų licencijas, 12 įstaigų (ar dalį jų akcijų) buvo leista įsigyti, 9 licencijos buvo panaikintos.
Vertindamas, kaip EPĮ ir MĮ laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, Lietuvos bankas atliko 15 tikslinių patikrinimų, 2 gilumines analizes, pritaikė 19 poveikio priemonių, suorganizavo 71 susitikimą su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 91 raštą, kuriame atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką. Informuodamas rinką apie dažniausiai pasitaikančius veiklos trūkumus, Lietuvos bankas papildė viešai skelbiamą informaciją.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie EPĮ ir MĮ numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalga
