Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė trečiąjį su klimato kaita susijusių statistinių duomenų rinkinį, siekdamas ir toliau gerinti klimato kaitos analizei skirtų duomenų kokybę (antrasis rinkinys paskelbtas pernai balandžio mėn.).
Dabartiniame rinkinyje skelbiami eksperimentiniai žaliojo finansavimo rodikliai, finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako ir su klimato kaita susijusios fizinės rizikos poveikio analitiniai rodikliai.
Lietuvos bankas aktyviai prisidėjo rengiant šį dokumentą, teikdamas informaciją apie Lietuvoje išleistus ir turimus vertybinius popierius, paskolas, susijusias su eksperimentiniais tvaraus ir žaliojo finansavimo rodikliais (remdamasis oficialią ECB žaliųjų obligacijų statistiką), bei analitinius finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako ir fizinės rizikos rodiklius.
Sukurtos keturios finansų įstaigų portfelių (orientuotų į ne finansų įmones) fizinės rizikos rodiklių rūšys. Rizikos įvertis (angl. rizikos balai) ir potencialaus rizikos poveikio (angl. galimo poveikio rizika) rodikliai grindžiami fizinės rizikos lygių kategorijomis, o standartizuotas rizikos poveikis (angl. normalizuotas pavojus) ir užstatu pakoreguotas rizikos poveikis (angl. pagal užstatą pakoreguota rizika) apskaičiuojami pagal tikėtinų nuostolių vertinimą. Šių rodiklių prognozės, sudarytos pagal aukštų išlakų kiekių klimato scenarijus, rodo, kad temperatūros ir kritulių pokyčiai ateityje kels didesnę riziką finansų įstaigų portfeliams nei dabartinėmis sąlygomis.
Patobulintos šios sritys: žalos (nuostolių) įvertinimas ir pavojaus vertinimas, įskaitant aukštesnės kokybės duomenis apie fizinį turtą, atsižvelgiant į pastatų aukštį potvynių atveju; geresnį užstato vietų nustatymą ir skolininkų adresų geografinio kodavimo (angl. geokodavimas) patikslinimą. Geografinio kodavimo tikslumas gatvių ir namų numerių lygmeniu padidėjo nuo 10 iki 61 proc., o anksčiau adresai daugiausia buvo nustatomi apytiksliai naudojant pašto kodus. Atnaujinant fizinio pavojaus duomenis – tokius kaip potvyniai, krituliai ir vėjo audros – įtraukiami naujesni, didesnės raiškos erdviniai duomenys, taip pat patobulintas klimato modeliavimas, siekiant geresnio rizikos vertinimo.
Iš keturių finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako rodiklių gaunama informaciją apie finansų institucijų vertybinių popierių ir paskolų portfelių anglies intensyvumą. Šie rodikliai: finansuojamos išlakos (angl. finansuojamų emisijų), taršos anglies dioksidu intensyvumas (angl. anglies intensyvumo), svertinis vidutinis taršos anglies dioksidu intensyvumas (angl. svertinis vidutinis anglies intensyvumasWACI) ir anglies pėdsakas (angl. anglies pėdsaką). Anglies išlakų rodikliai padeda naudotojams įvertinti finansų sektoriaus vaidmenį finansuojant su anglimi susijusią veiklą ir taip įvertinti su tuo susijusią riziką sektoriuose, kurių veikla yra intensyviai išmetanti anglies dioksidą.
Patobulintas ir išplėsta finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako rodiklių laiko eilučių skaidymas, kad būtų galima tiksliau nustatyti bendrųjų rodiklių pokyčius lemiančius veiksnius, pavyzdžiui, parodyti, kokią pokyčio dalį sudaro vien infliacijos poveikis. Siekiant užtikrinti skelbiamų rodiklių didesnį aktualumą ir pateikimą laiku, buvo įvertinti 2024 m. gruodžio mėn. atskaitos laikotarpio naujausi subjektų lygmens finansiniai ir išlakų duomenys. Šios reikšmės yra išankstinės ir laiko eilutėse bus atnaujintos skelbiant kitus duomenis.
Lietuvos duomenys skelbiamuose rinkiniuose tam tikrų sektorių atveju yra gerėjantys, pavyzdžiui, pinigų finansų įstaigų (PFĮ) WACI rodiklis nuo 2018 iki 2023 m. pagerėjo (sumažėjo nuo 442 iki 146), tačiau vertinama, kad 2024 m. padidės iki 179. PFĮ suteikiamų paskolų individualių įmonių lygmeniu WACI rodiklis 2023 m. tebėra panašus kaip ir 2021m., o 2024 m. įvertinta, kad ši reikšmė turėtų sumažėti nuo 223 iki 189. Išsamūs skirtingų sektorių rodikliai skelbiami ECB interneto svetainėje.
