Vitražo ir stiklo novatorė Filomena Ušinskaitė visą laiką buvo brolio – Lietuvos modernaus meno patriarcho, vitražisto Stasio Ušinsko – šešėlyje, matyt, jos romumas nulėmė tai, kad šiandien mes labiau žinome S. Ušinsko darbus, o jo sesers – mažiau, – sako vitražo tyrinėtojas Žydrūnas Mirinavičius.
Kovo 6 d. Kauno paveikslų galerijoje Vilniaus dailės akademijos docentas, vitražo menininkas ir tyrinėtojas Ž. Mirinavičius skaitė paskaitą „Filomena Ušinskaitė. Lietuviškojo vitražo romioji modernistė“.
Vitražo pradininkai
Į Lietuvą iš užsienio vitražo menas buvo atvežtas XIX a. vid. – II pusėje. Čia atgabenti meistrų darbai iš Paryžiaus, Vienos, Miuncheno, Varšuvos, Rygos.
Vitražo menas Lietuvoje siejamas su menininku V. Przybytniovskiu, 1905 m. Kaune įkūrusiu pirmąsias vitražo dirbtuves priešais arkikatedrą, kurios veikė iki 1914-ųjų.
Lietuviškojo profesionalaus vitražo mokyklos tėvu laikomas Stasys Ušinskas (1905-1974), kuris Kauno meno mokykloje 1934 m. įkūrė monumentalaus meno studiją. Ten prasidėjo vitražo mokyklos istorija.
S. Ušinskas Kaune asmenines darbo studijas buvo įkūręs keliose vietose: turėjo darbo vietą M. Valančiaus gatvėje, kartais darbavosi mokykloje ant Pelėdų kalno, paskui trumpam įsikūrė buv. I. Laukaitytės g. 18 (dab. A. Mapu), tuo metu ėmė dažnai lankytis Aleksoto stiklo fabrike. 1943 m. S. Ušinskas persikėlė į K. Donelaičio g. dirbtuvę, kur dirbo kartu su seserimi Filomena. Paskutinė Ušinskų dirbtuvių lokacija – Baritonų g. 6, kur buvo sukurti garsieji vaikų kavinės „Pasaka“ vitražai.
F. Ušinskaitė asmeninę studiją turėjo Meno mokyklos rūmuose ant Pelėdų kalno. Trečiajame pastato aukšte buvo stiklo degimo krosnis, mėgintuvėliai, trintuvė maišyti dažams, kita reikiama įranga. Pasakojam, kaip ji čia mėgdavo gerti kavą ir rūkyti papirosus „Laika“.
Talentinga Ušinskų šeima
Stasiui Ušinskui darbuose visą gyvenimą talkino ir dešinąja ranka kūryboje buvo sesuo Filomena Ušinskaitė (1921-2003). Vėliau meno kelią pasirinko ir S. Ušinsko dukros dvynės architektė Vida ir dekoratorė, stiklo menininkė Jūratė Ušinskaitės. Antroji S. Ušinsko žmona Vitalija Blažytė irgi buvo žinoma menininkė.
Filomena Ušinskaitė vaikystę praleido Pakruojyje, o 1932 m. atvyko mokytis į Kauno „Saulės“ gimnaziją. 1943 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios dailės institutą, vitražo ir teatro dekoratorės specialybę, vėliau ėmė šiame institute dėstyti.
„1986-aisiais, po 8 klasių baigimo iš Jonavos atvykau į Kauną, įstojau į tuom. Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, stiklo specialybę. Turėdavome praktiką Kapsų gatvėje. Menu, ruduo, žiema – šalta, medinis namukas, kūrenamas krosnimi. Mus pasitikdavo močiutės amžiaus labai nekalbi moteris, duodavo užduotį ir išeidavo gerti kavos su papirosu dantyse. Ji buvo labai graži: įspūdingi, lenkti antakiai, tiesi nugara, aristokratiška, elegantiška. Tokia buvo mano pažintis su Filomena Ušinskaite“, – pasakojo Ž. Mirinavičius.
Su broliu kūrė vitražus Kauno bažnyčiai
F. Ušinskaitė padėjo kurti broliui S. Ušinskui, tampriai buvo susijusi su įvairiais jo projektais, tad menotyrininkai iki šiol neatskiria, kuris darbas yra brolio, o kuris – sesers.
Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – Mažajai Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai Kaune (Aukštaičių g. 6) 1944-1947 m. kurti 11 vitražų. Nors jų autoriumi laikomas S. Ušinskas, tačiau prie šio darbo daug prisidėjo Filomena Ušinskaitė ir Vitalija Blažytė. F. Ušinskaitė atliko nemažai projekto natūralaus dydžio piešinių ant kartono, prisidėjo prie stiklų dekoravimo piešimo.
„Kartais galima matyti portretų sprendimuose dvi skirtingas stilistikas: vieną grubesnę, labiau kapotą, o kitą – švelnesnę, lyriškesnę. Matosi, galima spėti, kur yra brolio, o kur – sesers darbas. Dauguma foninių detalių – architektūrinių, taip pat peizažų yra kurti Vitalijos Blažytės“, – sakė tyrinėtojas Ž. Mirinavičius.
Vienuolikoje vitražų atspindi tikinčiosios, dvasingos Lietuvos ir universalių tikėjimo tiesų dermė. Juose vaizduojama: Mergelė Marija žengianti į dangų, laiminantis Jėzus Kristus, Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (kuriame panaudotas Vitalijos Blažytės portretas), Dievas Tėvas, Angelas Sargas, koplystulpis, Aušros Vartų Mergelė Marija, Angelas bei Pieta.
F. Ušinskaitės kurtą meną ant stiklo galima išvysti ir Kauno klinikose. Kiti kūriniai yra pasklidę po Lietuvą, darbų yra ir Ukrainoje, Rusijoje.
Siejo ryšys su K. Varneliu
Dirbdamas Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje, Ž. Mirinavičius tyrinėjo archyvus ir aptiko F. Ušinskaitės paveikslą, paaiškėjo, kad ši menininkų pora artimai bendravo, susirašinėjo laiškais.
„K. Varnelis širdy nešiojosi didelę Filomenos meilę“, – teigė tyrinėtojas.
K. Varnelis buvo S. Ušinsko mokinys, jie turėjo bendrą studiją. Tuo metu K. Varnelis ir susibičiuliavo su F. Ušinskaite.
„Galbūt jie būtų tapę gražia šeima, bet K. Varnelis 1943 m. išvyko studijuoti į Vieną, o ji liko Kaune padėti broliui darbuose, auginti jo dukras, prižiūrėti jo sergančią žmoną bei rūpintis senstančia mama. 1944 m. Filomena trumpam nuvyko į Vieną, jie praleido dvi nuostabias savaites, dar kurį laiką susirašinėjo, bet, frontas juos perskyrė, krito geležinė uždanga ir K. Varnelis persikėlė į Ameriką. Laiškai, kuriuos skaičiau – kupini jausmų, skaitant net ašaros kaupiasi, „Titanikas“ nublanksta“, – teigė vitražo tyrinėtojas Ž. Mirinavičius.
Sukūrė „Pasakos“ vitražus
1960 m. Kaune duris atvėrė vaikų kavinė pasaka. Tai buvo pirmoji vaikams skirta maitinimo įstaiga visoje sovietų sąjungoje. Vilniuje vaikams skirta kavinė „Nykštukas“ buvo atidaryta po trejų metų.
Rekonstruojamai „Pasakai“ naują dekorą sukūrė Filomena Ušinskaitė, jai talkino dukterėčia architektė Vida Ušinskaitė. 1971 m. jos pristatė kavinės vitražus, sukurtus pagal poetės Salomėjos Nėries „Senelės pasaką“, kur veikėjai yra Sigutė, Eglė žalčių karalienė, nykštukai, vilkas su meška. Vitražams buvo parinkti trikampiai formatai, sujungti metalo konstrukcija, uždėtos virintos vario juostos ir į nišą įstatytos su dirbtiniu apšvietimu, kad dieną, naktį šviestų ir džiugintų lankytojus.
„Pasakos“ vitražai buvo sukurti Ušinskų dirbtuvėse Baritonų g. 6, Kaune. S. Ušinskas užrašuose 1969 m. rugsėjo 2 d. yra pažymėjęs: „Baltas matinis – Pusėvitražui restoranui „Pasaka“.
Mažai žinoma
Pasak vitražo tyrinėtojo Ž. Mirinavičiaus, S. Ušinskas buvo Lietuvos modernaus meno patriarchas, stipri asmenybė, padariusi didžiulę įtaką daugeliui menininkų. Jo sesuo F. Ušinskaitė visą laiką buvo šešėlyje – šalia jo, romi, kantri, darbšti, brolį globojanti, jo darbus daranti, jam daug padedanti.
„Jos romumas nulėmė, kad šiandien apie šią didžią asmenybę Lietuvos meno istorijoje žinoma nedaug Labai tikiuosi, kad kai kurie S. Ušinskui priskirti darbai bus grąžinti F. Ušinskaitės autorystei“, – teigė vitražo tyrinėtojas Ž. Mirinavičius.
Legendiniai „Pasakos“ vitražai iki 2025 m. liepos 27 d. bus eksponuojami Kauno paveikslų galerijoje, parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“.
Source link
