Į darbus, mokyklas, darželius skubančius garliaviečius gatvėje pasitiko žingsniuojantis zuikis, Velykų bobutė ir karutį su morkomis stumiantis dėdulė Morkus bei jo kaimynas Jonas. Zuikis, linkėdamas sveikai gyventi ir nesirgti, sutiktiems žmonėms dalijo šias oranžines daržoves, o su jomis ir informaciją: kur ir kaip galima rasti Garliavos kultūros centrą ir jame vykstančius renginius. ,,Morkas graužti smagu, bet dar smagiau – susitikti kultūros centre“, – tikino linksmasis ilgaausis.
Zuikis papasakojo ir legendą apie morkas. Seniai, seniai, kai Garliavos laukai dar buvo apsupti šimtamečių ąžuolų, čia gyveno žmonės, kurie tikėjo gamtos galiomis ir jos stebuklais. Nors visi buvo įpratę, kad morkos yra rudens derlius, senasis daržininkas Morkus turėjo paslaptį – jis sėjo morkas dar rudenį, o ankstyvą pavasarį, kai saulė ištirpdydavo paskutinį sniegą, jo darže jau stiebėsi pirmosios oranžinės gėrybės.
Velykų bobutė ragino nepamiršti, kad balandžio 24 d., per šv. Morkų nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus ir pirmiausia sėdavo morkas. O kad gautų iš jos pyragėlį, praeiviams teko atsakyti į klausimą : ar morkas galima valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei?
Garliavos kultūros centro zuikį sutikę žmonės teigė, kad visai dienai pasikrovė geros energijos, kad tokios linksmos svitos Garliavoje dar nebuvo matę. Svita aplankė ir Garliavoje veikiančias įmones, smagios akcijos metu išdalino per 500 morkų.
Taip išradingai ir kūrybingai Garliavos kultūros centras priminė apie save. Siekiant, kad pirmą kartą surengtas ,,Morkų rytas“ taptų gražia tradicija, centro darbuotojai morkų sėklų pasėjo ir šalia seniūnijos. Seniūnės Nijolės Tarvydienės teigimu, dabar Garliavoje sparčiau ir gausiau augs ne tik morkos, bet ir kultūra. Tikimasi, kad toks rytas taps puikia tradicija Garliavos mieste.
