Poilsio gatvėje, pušų apsuptyje, įsikūrusi Kulautuvos biblioteka, atrodo, kvieste kviečia tykiam poilsiui – į rankas paimti gerą knygą, apžiūrėti eksponuojamą parodą ar atidžiau patyrinėti 1936 m. statybos medinuką, kuriame tarpukariu virte virė kurorto gyvenimas.
Dabar pastate įsikūrusios dvi įstaigos: I a. veikia Kulautuvos biblioteka, o II a. – Kulautuvos seniūnija.
Nuolat keitė vietas
Biblioteka Kulautuvoje ne kartą keitė adresus. Pasak Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkės Virginijos Tamašauskienės, 1940 m. aktyvaus visuomenininko Vytauto Augustausko iniciatyva buvę žydų draugijos „Ješurun“ poilsio namai buvo pritaikyti kultūrinėms ir švietimo reikmėms – juose įkurta pradinė mokykla ir biblioteka-skaitykla. 1951 m. biblioteka buvo perkelta į apylinkės pirmininko A. Abromavičiaus namus, o po metų – į apylinkės patalpas, kuriose veikė iki 1966 m.
Nuo 1966 m. biblioteka veikė Kulautuvos kultūros namuose, P. Cvirkos gatvėje, buvusioje žydų šakaloje. Šis pastatas vėliau buvo nugriautas.
1994 m. biblioteka buvo perkelta į Kulautuvos vaikų darželio patalpas (Tulpių g. 2), o nuo 2002 m. – į atnaujintas ir suremontuotas Kulautuvos seniūnijos patalpas Poilsio g. 5, kur veikia iki šiol. Tačiau ir šis adresas dar ne paskutinis, planuojama, kad biblioteka kelsis į naujas patalpas Akacijų al. 20.
„Kauno rajono savivaldybė šių metų birželį pasirašė sutartį dėl pastato Akacijų al. 20 rekonstravimo. Praėjusią savaitę statybvietėje prasidėjo paruošiamieji ir organizaciniai rangos darbai, o šią savaitę – aktyvūs rangos darbai. Pagal UAB „Archispektras“ parengtą techninį projektą naujai rekonstruotame pastate numatomos modernios, naujos ir šiuolaikinės erdvės įvairioms įstaigoms. Planuojama, kad po rekonstrukcijos šiame pastate galėtų įsikurti Kulautuvos seniūnija, biblioteka, sveikatos priežiūros ir maitinimo įstaigos, kultūros centras. Pastato rekonstrukciją planuojama baigti 2026 metų pabaigoje“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Vilija Vaičiūnė.
Tapo kurorto traukos centru
Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius pasakojo, kad 1936 m. pastatytas verslininko, statybų bendrovės „Mūras“ bendrasavininko Romano Polovinsko vasarnamis tapo traukos, pramogų centru, mat miestelis kurhauzo neturėjo. Važiuojant iš Kauno į Kulautuvą pro šį namą visi riedėdavo į garsiuosius Kulautuvos pliažus. Čia formavosi miestelio centras, o R. Polovinsko namas tapo kurorto vizitine kortele.
„Kulautuvoje R. Polovinskas turėjo daug žemių, o viename iš sklypų pastatė viešbutį, įrengė kavinę, pramogų centrą, lošimų kambarius, skaityklą. Šalia pastatė mūrinį viešbutį „Vita“ su 18 gerai, patogiai įrengtų kambarių, kuriuose buvo karštas ir šaltas vanduo, centrinis šildymas, elektra, ventiliacija. Jame apsistodavo labiau pasiturintys poilsiautojai. Pastatas, kur dabar veikia biblioteka, tuomet buvo kurorto naktinio gyvenimo pramogų centras. Balkonuose veikė pirmosios lauko kavinės“, – pasakojo M. Fedaravičius.
Kulautuvoje vasaras, paauglystės metus leisdavo ir bohemos susirinkimuose dalyvaudavo dailininkas avangardistas Jurgis Mačiūnas, čia tebestovi jo tėvų Aleksandro ir Leokadijos Mačiūnų namas. Vasarnamį Kulautuvoje turėjo rašytojas, diplomatas Jurgis Savickas, vasarvietėse laiką leisdavo laikinosios sostinės diplomatinis korpusas, ministras Juozas Tūbelis ir kiti, poilsiaudavo rašytojai Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris, Marius Katiliškis, Vincas Mykolaitis-Putinas. Poilsiautojus traukė ramybė, gaivus pušynas ir puikus pliažas su smėliu per visą miestelį – net 1,5 km ilgio.
„Palanga buvo toli, o Kulautuva – arti, tik 20 km nuo miesto: garlaivis plaukia, autobusai veža, automobiliai važiuoja – susisiekimas puikus. Tarpukariu Kulautuvoje pradėtos formuoti gatvės, statytos vasarvietės, daugiausiai priklausiusios žydų tautybės asmenims, kurie jas išnuomodavo. Įdomu, kad vasarvietės turėjo būti statomos dideliu atstumu viena nuo kitos, kad kaimynai vienas kito nematytų ir negirdėtų“, – atkreipė dėmesį M. Fedaravičius.
Grįžtant iš pliažo visose Kranto g. vasarvietėse buvo privaloma turėti kavinukę, užeigėlę – ten kvepėdavo bandelėmis, rūkyta žuvimi. Grįždami poilsiautojai galėdavo užeiti ten pasėdėti arba tiesiai keliauti į R. Polovinsko vasarnamyje įkurtą pramogų centrą.
Mini 85-metį
Kulautuvos bibliotekos 85-ojo gimtadienio šventė įvyko gegužės mėnesį. Kulautuvos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rasa Jurkuvienė džiaugėsi, kad įstaiga sulaukė daug dėmesio, o kraštiečiai įteikė pačių gamintas dovanas: Joandra Žemaitaitienė pagamino 85 kryželiu siuvinėtus knygų skirtukus, o Laimutė Rudžionienė – šiaudinį sodą. Jie eksponuojami bibliotekos renginių salėje.
„Atsikrausčius gyventi į Kulautuvą po Kauno miesto triukšmo šis pušynas ir ramybė tapo tikra atgaiva. Sužavėjo ir pastatas, kuriame pradėjau dirbti, jis pastatytas netrukus po to, kai Kulautuva tapo kurortu. Miestelio įkūrėjas Vytautas Augustauskas 1939 m. gavo užduotį – įrengti vietą, kur poilsiautojai galėtų paskaityti knygų, taip prasidėjo ilgus dešimtmečius besitęsianti Kulautuvos bibliotekos istorija“, – sakė R. Jurkuvienė.
Ji paminėjo garsią ir aktyvią miestelio bibliotekininkę Janiną Brazauskienę (1937-2009), Kulautuvos bibliotekoje dirbusią daugiau kaip 30 metų.
„Kai 1973 m. ji pradėjo darbuotis, biblioteka dar buvo labai vargana, su nedideliais fondais, o J. Brazauskienė juos kruopščiai sutvarkė, įkūrė garsų bičiulių klubą, įsteigė vaikų klubą „Žaliasis žiburėlis“, statė spektaklius, kūrė dekoracijas – jos buvo pilna visur, – teigė R. Jurkuvienė.
Šiuo metu Kulautuvoje gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių, o miestelio bibliotekoje lankosi maždaug 470 skaitytojų.
„Beveik trečdalis ateina į biblioteką. Tai – labai daug. Žmonės myli biblioteką, dalyvauja renginiuose, parodose. Mums prioritetas – kraštiečių kūrybos populiarinimas“, – pabrėžė R. Jurkuvienė.
Kokia literatūra Kulautuvos bibliotekoje populiariausia? Anot pašnekovės, labiausiai lankytojai skaito grožinę literatūrą, aktyviai domisi asmenybėmis.
„Vasarą skaitytojai ima daug knygų, nes daržų laistyti nebereikia, lietus lyja, o ką daugiau veikti? Populiaru meilės romanai, asmenybių istorijos, istoriniai ir pažintiniai romanai, labai mėgsta detektyvus. Nuolat tenka laukti eilėse, norint paskaityti knygą apie britų politiką Vinstoną Čerčilį. Žmonės labai domisi saviugda – viena moteris išvykdama į kurortą pasiėmė net 10 saviugdos knygų“, – pasakojo bibliotekininkė.
Per dieną iš bibliotekos vidutiniškai paimama apie 20 knygų. Dabar didžiausia eilė laukia Abraham Verghese knygos „Vandens pažadas“. Nors ji turi daugiau, nei 850 puslapių, bet yra itin populiari.
Knygų klubas „keliauja“ po pasaulį
Kulautuvos bibliotekoje nuo 2023 metų aktyviai veikia Kulautuvos knygų klubas, kurį sutelkė knygas labai mylinti vietinė gyventoja Greta Juzėnė. Klubo narės per dvejus veiklos metus perskaitė daugiau kaip 25 knygas. Klube yra apie penkiolika narių. Šįmet jos „keliauja“ po pasaulį – skaito knygas, kurių veiksmas vyksta užsienyje. Jau „aplankė“ Korėją, Japoniją, Italiją, Afganistaną, Norvegiją, Grendlandiją, Iraną, o rugpjūtį „lankosi“ Indijoje.
Susitikusios klubo narė aptaria ne tik knygą, vertimą, tekstą, paatvirauja, ar lengvai skaitėsi, kas blaškė, bet pakalba ir apie gyvenimą, keliones. Kadangi klube vien moterys – dar aptaria ir knygoje plėtotą moterų liniją.
„Kai skaitėme knygą apie Korėją – klubo narė Vita, kuri ten yra lankiusis, pasakojo apie šalį, vaišino iš ten parsivežta arbata. Kai skaitėme Lauros Esquivel knygą „Kaip vanduo šokoladui“, kur yra daug receptų, pasidalinome ir savo receptais“. Kartais knygų klube tiek užsikalbame, kad ir vėlus vakaras ateina”, – šypsodamasi kalbėjo R. Jurkuvienė.
Jaunimas Kulautuvoje laukiamas knygų klube „Baltos kopos“.
Ką pašnekovai rekomendavo vasarą dar suspėti perskaityti? Bibliotekininkė Rasa Jurkuvienė patarė į rankas paimti Marthos Hall Kelly parašytą istorinį romaną „Alyvų mergaitės“, o istorikas Mykolas Fedaravičius – Delios Owens kurtą knygą „Ten kur gieda vėžiai“.
Vietiniai užsuka pasikalbėti, pavaišinti derliumi
Kulautuviečiai – labai bendruomeniški, norintys pasikalbėti, besidomintys naujienomis, netruko įsitikinti bibliotekininkė Rasa Jurkuvienė. Juos domina ir ūkiški reikalai, tad čia itin populiari literatūra apie daržų auginimą, ypač skaitomas žurnalas „Sodo spalvos“.
„Skaitytojai dažnai ateina su savo darže užaugintomis uogomis, cukinijomis, pomidorais ir pavaišina. Beje, ir gero žodžio negaili. Labai miela širdžiai“, – atviravo bibliotekininkė.
Vasarą bibliotekoje vyksta vaikų stovyklos, kur kuriamos legendos, sprendžiami miestelio detektyvai, pvz., kur dingo dvi žymiosios Kulautuvos gulbės?
„Vienas mažasis skaitytojas sakė: bet tai kaip mums čia gera gyventi! Įsivaizduokit, būtų vasara mieste: tėvai išgyvena, nes aplink pilna mašinų, išbėgsim – dar kokia avarija. O čia mes visi laisvai važinėjame su dviračiais, riedlentėmis, šalia miškas, tvenkinys, biblioteka – tiek veiklos!“, – mažojo bibliotekos lankytojo atsiliepimu pasidalino R. Jurkuvienė.
Rugpjūčio 11-25 d. biblioteka nedirbs – atostogos, o iškart po jų, rugpjūčio 29 d. čia vyks Kauno regiono knygų klubų moderatorių suvažiavimas.
Rugsėjo 18-21 d. visoje Lietuvoje vyks M. K. Čiurlioniui skirti renginiai, jie „čiurlens“ ir Kulautuvos bibliotekoje. Čia koncertuos klasikinės gitaros atlikėjas Rokas Jurkus. Rudenį bibliotekoje vyks ir atminimo renginys tragiško likimo rašytojai, mokytojai Stasei Jasiūnaitei.
Ką po bibliotekos dar aplankyti Kulautuvoje? Bibliotekininkė R. Jurkuvienė rekomendavo keliauti pasivaikščioti į pušyną, pereiti per miestelį bei užsukti picų į kavinę „Mėnulio miškas“, joje vyksta ir koncertai, lindyhopo šokiai, kitk kultūriniai renginiai.
Istorikas M. Fedaravičius patarė nueiti iki tvenkinio ir apžiūrėti su Švč. Mergelės Marijos paminklą, kuris buvo pastatytas prezidento A. Smetonos 60-mečiui, taip pat patyrinėti menininko Tado Vosyliaus sukurtą šerną iš dervos, pamatyti dailininko Jurgio Mačiūno tėvų namą, kuris šiuo metu renovuojamas, apeiti sveikatingumo trasą su legendinėmis vietomis: Pjūklo bala, žvyrduobe, atsigerti mineralinio vandens iš biuvetės, o sekmadienį užsukti į modernią Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią.
