Toliau sparčiau didėja paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelis, o gegužės mėn. įsigaliojus su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimams, gyventojai aktyviau naudojasi galimybe rinktis tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų. Vis dar reikšminga būsto paskolų refinansavimo ir persitarimų apimtis rodo, kad gyventojai ir toliau aktyviai ieško palankesnių paskolų sąlygų. Terminuotųjų indėlių segmente ir toliau mažėja susidomėjimas jais, veikiamas nuosekliai mažėjančių palūkanų normų.
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė
Reikšmingiau atsigaunant naujų paskolų įmonėms srautams, paskolų portfelio metinis augimas tebėra vienas didžiausių euro zonoje. Lietuvoje 18,7 proc. siekiantis įmonių portfelio metinis augimas ir toliau yra spartus, palyginti su nuosaikiu 2,5 % metiniu augimu euro zonoje. Pirmą kartą nuo vasario mėn. šiek tiek ūgtelėjo naujų paskolų įmonėms palūkanų norma ir gegužės mėn. sudarė 4,6 proc. (žr. 2 lentelę). Suteiktų naujų paskolų įmonėms apimtis per metus padidėjo 36 proc. ir sudarė 441 mln. Eur – tai daugiau nei du kartus viršija ilgalaikį vidurkį, kuris sudaro 215 mln. Eur.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, daugiau gyventojų pradėjo aktyviau naudotis galimybe rinktis tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų imdami būsto paskolą. Toliau sparčiai didėjat būsto ir vartojimo paskolų srautams gegužės mėn. metinis paskolų portfelio augimas sudarė 12,4 proc. (žr. 1 lentelę). Per metus būsto paskolų portfelis padidėjo 11,2 proc. (gegužės mėn. suteikta 2,7 tūkst. naujų būsto paskolų), o metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis sudarė 62 proc. Gegužės mėn. įsigaliojo įstatymo pakeitimas, įpareigojantis didžiuosius kredito davėjus, teikiant būsto paskolos pasiūlymus, pateikti dvi palūkanų normos rūšis – kintamąją ir fiksuotąją ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Skirtumas tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų būsto paskoloms su užstatu išlieka apie 0,4 proc. punkto (vidutinė fiksuotoji palūkanų norma yra mažesnė už kintamąją, žr. 3 pav.), stebimas paskolų būstui įsigyti, su ilgesniu nei 1 metų trukmės palūkanų normos fiksavimu, srauto dalies visame būsto paskolų sraute padidėjimas (ši dalis sausio–balandžio mėn. vidutiniškai sudarė 1,5 %, gegužės mėn. – 3,6 %). Vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje (sudarė 24 %, pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką1) tebebuvo sparčiausias visoje euro zonoje (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).
Būsto paskolų refinansavimas ir persitarimai tebėra aktyvūs. Gyventojai toliau aktyviai naudojasi naujomis galimybėmis peržiūrėti paskolų sąlygas– būsto paskolų refinansavimo ir persitarimų apimtis gegužės mėn. tebebuvo gerokai didesnė nei iki reguliavimo pakeitimų įsigaliojimo 2025 m. vasario mėn. 2025 m. vasario– gegužės mėn. vidutiniai refinansavimo srautai buvo 3 kartus didesni nei 2024 m. Tuo tarpu vidutiniai persitarimų srautai 2024 m. sudarė 94,3 mln., kai vasario–gegužės mėn. jie buvo 334,2 mln. Eur. Gegužės mėn. refinansuodami būsto paskolas gyventojai maržas sumažino vidutiniškai 0,55, o persitardami – 0,35 proc. punkto.
Nuosekliai mažėjant terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, mažėja susidomėjimas šia taupymo alternatyva. Gegužės mėn. fiksuojamas tolesnis terminuotųjų indėlių palūkanų normų mažėjimas – jos sudarė 1,9 proc. gyventojams ir 2 proc. įmonėms (žr. 3 lentelę ir 5 pav.). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palūkanos sumažėjo 1,5 proc. punkto. Gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas gegužės mėn. dar labiau susitraukė ir buvo neigiamas (– 97,7 mln. Eur2). Terminuotųjų indėlių dalis sudarė 30 proc. gyventojų indėlių portfelio (11 % didesnė nei euro zonoje), o įmonių – 16 proc. (beveik 10 % mažesnė nei euro zonoje, žr. 6 pav.). Lietuvoje, kaip ir euro zonoje, didžiausią terminuotųjų indėlių srauto dalį sudaro indeliai iki 1 metų: įmonių –99 proc. (euro zonoje –98%), gyventojų –93 proc. (euro zonoje –90%). Naujų paskolų palūkanų normos tebėra didesnės už gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normas: gegužės mėn. šis skirtumas sudarė 1,8 proc. punkto (nuo metų pradžios padidėjo 0,3 proc. p.), o įmonių sektoriuje – 2,5 proc. punkto ir nuo metų pradžios tebėra panašaus lygio (žr. 5 pav.).
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis
(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)
|
Metinis portfelio pokytis
|
Metinis srauto pokytis
|
|||||
|
gegužė
|
balandis
|
kovas
|
gegužė
|
balandis
|
kovas
|
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
15,0
|
13,8
|
12,8
|
52,2
|
40,5
|
42,8
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
18,7
|
16,3
|
14,7
|
35,9
|
5,1
|
5,0
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
12,4
|
11,9
|
11,3
|
71,3
|
88,0
|
89,7
|
|
Būsto paskolos
|
11,2
|
10,7
|
10,2
|
62,0
|
80,0
|
81,9
|
|
Vartojimo paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
23,8
|
24,1
|
23,7
|
53,1
|
55,2
|
63,7
|
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)
|
|
Gegužė
|
Balandis
|
Kovas
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,1
|
5,1
|
5,4
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
4,6
|
4,4
|
5,0
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
5,7
|
5,7
|
5,8
|
|
Būsto paskolos
|
3,7
|
3,8
|
4,0
|
|
Vartojimo paskolos
|
8,5
|
8,8
|
8,8
|
|
Paskolos kitiems tikslams
|
6,8
|
6,5
|
7,0
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
|
Gegužė
|
Balandis
|
Kovas
|
|
Gegužė
|
Balandis
|
Kovas
|
|
Verslas
|
1,9
|
2,0
|
2,1
|
Įmonių
|
2,0
|
2,1
|
2,3
|
|
Mano 1 pelė.
|
1,9
|
2,0
|
2,1
|
Įmonių iki 1 m.
|
2,0
|
2,1
|
2,3
|
|
Palieskite 1, kurio praleidau.
|
2,1
|
2,2
|
2,3
|
Įmonių nuo 1 iki 2 m.
|
1,8
|
2,3
|
2,3
|
|
Mano 2 m.
|
2,4
|
2,2
|
2,2
|
Įmonių nuo 2 m.
|
1,5
|
2,4
|
–
|
1 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.
2 Skaičiuojant skirtumą tarp naujų ir pasibaigusių terminuotųjų indėlių susitarimų.
