Įpareigojo mažinti šimtų produktų kainas: ar Lietuva galėtų padaryti tą patį?

Panašioje situacijoje esantys prancūzai ėmėsi griežtų priemonių – valdžia įpareigojo didžiuosius maisto pramonininkus nuo liepos mažinti šimtų produktų kainas, o jei ne – grasina finansinėmis sankcijomis. Ekonomistai sako, kad ir Lietuvos valdžia, jei tik norėtų, galėtų padaryti tą patį, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė tam reikalo nemato. Apie kainų pokyčius Lietuvoje pasakojama LNK reportaže.

Nuo ankstyvo ryto gyventojai stoja į eiles turguje. „Vieni renkasi lietuvių ūkį palaikyti, o kas neturi pinigų, tai perka jau pigesnį produktą nežiūrėdami kieno jis yra“, – sako prekybininkas Tomas.

Vos tik pasirodžius pirmosioms uogoms, jų kaina siekė maždaug 12 eurų už kilogramą. Anot prekybininkų, gyventojai stačia galva išlaidauti nepuolė, laukė kol atpigs. „Praeitomis dienomis turgelyje buvo nuo 5–7 eurų, dabar iki 4 eurų krito. Kai pigiau paleidi, tada jau ima bet ką“, – kainas turguje apžvelgė prekybininkas.

O štai šalia esančio prekybos centro pirkėjai sako, kad sumažėjusių kainų maisto produktų lentynose vis dar nemato, nors pastaruoju metu pastebimai pigo degalai, energetika, o gegužę fiksuoja ir 0,2 proc. defliacija, t. y. kainų lygio mažėjimas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Diktuoja kainas pirkėjas. Jei pirkėjas perka, tai kam tas kainas mažinti?“, – situaciją apžvelgė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kol lietuviai sukandę dantis laukia, panašioje situacijoje esantys prancūzai ėmėsi griežtų priemonių – Prancūzijos valdžia maisto pramonininkams liepė sumažinti šimtų produktų kainas jau nuo liepos, mat daugelis žaliavų pigo, o prekybos centruose kainos vis dar siekia rekordines aukštumas. Tuos, kurie kainų nemažins, Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Meire‘as grasina bausti finansinėmis sankcijomis.

Siekiama tiesiog pasikviesti tiek gamintojus, tiek prekybininkus, tiek didmenininkus prie bendro stalo apsitarti, pagąsdinti. Turbūt, jei Lietuvos politikai labai norėtų, tai tą patį irgi galima būtų daryti.

„Prancūzijos pavyzdys yra labiau ne instrumentinis, bet politinis spaudimas. Siekiama tiesiog pasikviesti tiek gamintojus, tiek prekybininkus, tiek didmenininkus prie bendro stalo apsitarti, pagąsdinti. Turbūt, jei Lietuvos politikai labai norėtų, tai tą patį irgi galima būtų daryti“, – svarstė ekonomistas.

Kad politikai turi svertų, kuriuos gali panaudoti gyventojų labui, rodo bankų pavyzdys. Vien kalbos apie solidarumo mokestį bankus paskatino padidinti palūkanų normas gyventojų laikomiems indėliams. Tačiau spausti maisto sektorių finansų ministrė reikalo nemato.

„Yra kitose šalyse tyrimų atlikta, kad įmonės, kurios pardavinėja maistą, pelnosi iš esamos situacijos. Tačiau Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas dėl situacijos Lietuvoje tokios situacijos nerodo, vadinasi, kainos auga objektyviai“, – sakė ji.

Tokį tyrimą LB atliko metų pradžioje.

„Tokių įžvalgų, kad kažkas nepelnytai pelnėsi, t. y. kad kainos augo atsietai nuo sąnaudų padidėjimo, tokių įžvalgų mes nematome“, – teigė LB.

Vis dėlto, nustatė, kad padidėjusių kaštų našta greitai buvo perkelta ant vartotojų pečių, ir ją, panašu, gyventojai dar kurį laiką tikrai neš.

„Lietuvoje sausra greičiausiai labai stipriai tą visą derlių sumažins“, – svarstė ekonomistas.

Grūdų kainos priklausys ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo situacijos tarptautinėse rinkose. Be to, brangsta cukrus, kuris yra daugelio maisto produktų sudedamoji dalis. Artimiausiu metu pigti neturėtų ir mėsa.

„Europos didmeninėje rinkoje mėsa nėra pinganti. Nei kiauliena, nei vištiena, – apie situaciją visoje Europoje pasakojo T. Povilauskas. Todėl artimiausiu metu stebuklų siūlo nesitikėti. – Jeigu energetika nepabrangs, tai tikrai yra vilčių rudenį pamatyti daugiau pingančių prekių, bet nesitikėkime kažkokio stipresnio pigimo. Tai bus tikrai toks gana nedidelis smukimas“, – sakė ekonomistas.

Gegužę, palyginti su pernai, metinė infliacija Lietuvoje siekė 11,7 proc.