Gerumo plyta apdovanotas ir ne vienos padėkos susilaukęs kaunietis Gedeminas Norkūnas Panemunėje prikėlė kelis buvusius kareivinių pastatus, kuriuos ilgus metus nuomojosi iš savivaldybės – dalis pastatų buvo avarinės būklės, o paveldosaugininkai pripažino, jog remonto darbai buvo atlikti tinkamai. Galiausiai savivaldybė sklypus su pastatais pardavė aukcione: Gedeminas liko be jokio turto, o pralaimėjęs teisme – dar ir su skola savivaldybei.
„Registrų centro“ duomenimis, G. Norkūno valdoma įmonė UAB „Fagus“ nuo 2004 m. nuomojosi Kareivinių g. 20 sklype esančius pastatus – sandėlį ir dirbtuves. Nuo 2014 m. iki 2018 m. bendrovė nuomojosi ir patį sklypą.
Gedemino istorija jau anksčiau buvo aprašyta žiniasklaidoje – vyras pasakojo, jog savo lėšomis restauravo pastatus, tačiau už šias pastangas su juo nebuvo sąžiningai atsilyginta.
„Kas vyksta Kaune“ matė dokumentus, patvirtinančius, jog G. Norkūnas iš tiesų suinvestavo nemažas lėšas – įmonei UAB „Kauno komprojektas“ atlikus suvestinį statybos kainų skaičiavimą buvo matyti, jog vien sandėlio remonto darbams išleista daugiau kaip 67 tūkst. litų, dirbtuvių remonto darbams – dar 56,6 tūkst. litų, dirbtuvių stogo remontui – dar 70,4 tūkst. litų.
G. Norkūnas portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams pasakojo, jog šiuos pinigus investavo, nes norėjo išsaugoti kultūrinį paveldą, be to, tuo metu verslas sekėsi neblogai, tad vyras turėjo nemažai disponuojamų lėšų.
Vyras tikėjosi, jog pastatą galės iš savivaldybės išsipirkti pirmumo teise, tačiau tarp savivaldybės ir UAB „Fagus“ pasirašytoje nuomos sutartyje tokia galimybė nebuvo sudaryta.
Tad 2022 m. liepą savivaldybė paskelbė aukcioną Kareivinių g. 20 ir 20A pastatams parduoti. Kaip tuomet rašė „Kauno diena“, turto vertintojai objektus įkainojo 200 tūkst. eurų, aukcione suma kilstelėta iki 316 tūkst. eurų. Tačiau klausimų dėl vertinimo įžiebė iš karto po aukciono internete pasirodęs skelbimas, kuriame minėti pastatai parduodami jau kone už 0,5 mln. eurų.
Tuomet ir tarybos nariams kilo klausimų, kaip gi savivaldybės vertintojų skaičiavimai taip atitrūko nuo rinkos vertės. Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbusi konservatorė Jurgita Kupčinskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog savininkai tik 2022 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su savivaldybe, bet skelbimų portaluose pastatai pradėti pardavinėti iš karto po aukciono. Taigi, jei būtų atsiradęs pirkėjas, miestui už įsigytus pastatus perpardavinėtojai būtų galėję sumokėti ne iš savo, o pirkėjo pinigų.
Šį atotrūkį tarp savivaldybės atlikto NT vertinimo ir rinkos kainų savivaldybė anuomet aiškino lakoniškai – esą savivaldybės užsakymu atliktas individualus turto vertinimas, pagal kurį nustatyta pradinė kaina, o susidomėjus ne vienam dalyviui, ji žymiai pakilo.
Negavo nė cento
Savivaldybei pardavus sklypą bei jame esančius pastatus, G. Narkūno vadovaujama įmonė UAB „Fagus“ civiline tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą – siekdama prisiteisti į patalpų pagerinimą investuotas lėšas.
Teisme buvo ginčijamasi, ar ieškovei (UAB „Fagus“) turi būti atlygintos lėšos – bendrovė prašė kompensuoti 122 tūkst. eurų sumą.
Ieškovė nurodė, jog sudarius nuomos sutartį, pastatai buvo avarinės būklės, o remontai buvo būtini naudojimui pagal paskirtį. Anot UAB „Fagus“, remontai buvo atlikti su nuomotojo ir vėlesnių patikėtinių žinia bei sutikimu, o savivaldybė ne kartą žadėjo kompensuoti investicijas privatizavimo metu.
UAB „Fagus“ nurodė, kad 1999 m. priėmimo-perdavimo aktuose aiškiai konstatuota, jog stogai buvo sugriuvę, pastatai buvo avarinės konstrukcijos, neveikė elektros instaliacija, trūko langų, durų, sanitarinių mazgų.
Vėlesni Valstybės turto fondo, Lietuvos kariuomenės, Kultūros paveldo institucijų raštai patvirtino, kad remontas vyko teisėtai ir žinant turto valdytojams.
Tačiau iki šiol buvo kompensuota tik apie 2,2 tūkst. eurų remonto išlaidų, jos buvo įskaičiuotos į nuomos mokestį. Taip pat 2005-2013 m. laikotarpiu buvo suteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, ką teismas įvertino kaip aiškų valios kompensuoti išlaidas patvirtinimą.
Tačiau teismas į šį klausimą pažiūrėjo plačiau – jog leidimas nebūtinai turi būti vienas formalus dokumentas, o leidimą patvirtina defektiniai aktai, raštai, tokių statybų toleravimas, dalinis išlaidų kompensavimas.
Savivaldybė remdamasi VTPSI aktais ir RC išvadomis nurodė, jog buvo vykdomos savavališkos statybos. Tačiau ir čia teismas nepritarė – teisėjų vertinimu, šioje byloje vertinama ne statybos teisės pažeidimo sankcija, o ar darbai buvo būtini, ar atlikti nuomotojo žinia ir ar padidino pastatų vertę.
Taigi, Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas ieškinį patenkino iš dalies – UAB „Fagus“ naudai buvo priteista daugiau kaip 30 tūkst. eurų turto pagerinimo išlaidų. Visos prašomos sumos teismas nesutiko kompensuoti, mat pagal teismų praktiką, kompensacijos dydis turi būti ribojamas realiu turto vertės padidėjimu, o ne deklaruotomis išlaidomis. Teismui paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, „Fagus“ priteista 22,4 tūkst. eurų.
Tiek „Fagus“, tiek Kauno miesto savivaldybė pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė. „Fagus“ vis dar teismo prašė priteisti beveik 122 tūkst. eurų, o Kauno miesto savivaldybė – visiškai atmesti „Fagus“ ieškinį ir priimti naują sprendimą.
Apeliacinis teismas tai ir padarė – visiškai pakeitė sprendimą ir atmetė ieškinį, nepriteisiant „Fagus“ nė cento. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai kitaip pažiūrėjo, kitaip įvertino minėtas statybas, įgyvendintas be leidimų – anot teismo, ieškovė neįrodė, jog turėjo nuomotojo leidimą kapitaliniam remontui ir pagerinimams atlikti, o techninės būklės įvertinimo aktai ar raštai, kuriais rėmėsi ieškovė, neįrodo konkretaus leidimo darbams atlikti ir net negali būti kvalifikuojami kaip sutikimas tokiems veiksmams.
Teismas taip pat nurodė, kad nuomos sutarties 5.5 punkte aiškiai numatytas tik remonto darbų atlikimas ir jų įskaitymas į nuomos mokestį, bet nėra jokios sutarties nuostatos, pagal kurią ieškovė galėtų reikalauti piniginio atlyginimo už pagerinimo darbus. Tai reiškia, kad net jei remonto darbai būtų atlikti, jų atlyginimo tvarka buvo nustatyta tik sumažinimu nuomos mokesčio atžvilgiu, o ne piniginiu išmokėjimu.
Galiausiai, anot Apeliacinio teismo, ieškovė praleido ir ieškinio senatį. 2003 m. kovo 7 d. pasirašyta nauja nuomos sutartis turėjo aiškias nuostatas, kad pagerinimo išlaidų atlyginimas nebus mokamas, tad ieškovė turėjo žinoti (ar turėjo žinoti) apie teisės pažeidimą nuo tos dienos. O ieškinys buvo pateiktas 2022 m., t. y. daugiau nei 19 metų po to, kai galėjo būti žinoma apie netekusią prievolę. Tad pagal CK senaties nuostatas, senaties terminas buvo praleistas.
Maža to, Apeliacinis teismas visas bylinėjimosi išlaidas perkėlė UAB „Fagus“ – savivaldybei bendrovė turės sumokėti daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
UAB „Fagus“ dar teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau šis skundą atmetė – esą ieškovo argumentai buvo skirti pervertinti faktus (ko LAT neatlieka), o ne spręsti teisės aiškinimo problemą, reikšmingą visai teismų praktikai.
Naujieji savininkai savo planų neatskleidžia
Grįžkime į 2026-uosius. Rekvizitai.vz.lt puslapyje matyti, jog G. Narkūno įmonė UAB „Fagus“ pastaraisiais metais veiklos nevykdo – įmonės pardavimo pajamos ir pelnas pastaraisiais metais siekia 0 eurų. Vyras neatmeta galimybės, jog įmonė inicijuos bankroto bylą.
Šiuo metu G. Narkūnas pats NT neturi, bet nuomojasi butą ir, kaip teigia, pragyvena iš nedidelės pensijos, siekiančios apie 550 eurų per mėnesį.
Šiandien tiek žemės sklypas, tiek visi sklype esantys pastatai priklauso bendrovei UAB „Mazon Holding“, bendrovė sklypą ir pastatus nusipirko iš kelių skirtingų fizinių asmenų. Įmonė skelbia, jog verčiasi patalpų nuoma.
Apsilankius vietoje galime matyti, jog sklypas atrodo apleistas, pastatai šiuo metu taip pat nėra eksploatuojami. 2024 m. pabaigoje Kauno miesto savivaldybės puslapyje buvo skelbiama, jog inicijuojamos Kareivinių g. 20 sklypo detaliojo plano korekcijos.
Koreguojant detalųjį planą buvo siekiama pakeisti esamą žemės sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės paskirties teritorijos, pakeisti ir nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamentus bei nustatyti papildomus tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.
Panašu, jog šie darbai vis dar nėra atlikti, mat „Registrų centro“ išrašuose vis dar nurodoma ta pati paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijų. „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su UAB „Mazon Holding“ vadovu Linu Mažoniu ir paklausė, kokie gi bendrovės planai dėl Kareivinių g. 20 sklypo – gal planuojama statyti gyvenamuosius pastatus?
„Kažkokius (planus) turim, bet galutinių nėra“, – teigė L. Mažonis.
