Kiek konkrečiai Kauno miesto biudžetui kainavo Neptūno uosto įrengimas Kauno marių pakrantėje, savivaldybė kukliai nutyli. Gal sunku suskaičiuoti, kas nuveikta dėl komercijos, kas – dėl buriavimo sporto mokyklos „Bangpūtys“, kurios vardu ir buvo keletą metų vystomas infrastruktūros sukūrimo projektas prie Kauno marių. Juolab, kad į tą kūrimo procesą buvo „integruotos“ ir miesto savivaldybės įsteigtos įmonės. O prie bendros naujo objekto kainos dar derėtų (jei tik valdžios atstovų nekamuoja „jos didenybė sąžinė“) pridėti ir pakrantėje iškirstų medžių vertę, ir kitas statybos išlaidas, tuo pačiu – net keletą metų trūkusio bylinėjimosi su „konkurentu“ – Turistinių burlaivių savininkų asociacija – kaštus.
Kauno buriuotojai triumfuoja: iš dalies panaikintas savivaldybei išduotas statybos leidimas
Susiviliojo rinkliavomis
Miesto savivaldybės įmonė „Parkavimas Kaune“ tarybos sprendimu dabar administruoja uostą ir renka mokesčius iš čia laivais besišvartuojančių bei savivaldybės biudžeto lėšomis naujai sukurta infrastruktūra besinaudojančių gyventojų.
Tiksliau, – rinkliavas, kurių dydžius taip pat neseniai patvirtino savivaldybė, nepraleidžianti progos pasigirti, kaip ji rūpinasi turizmo plėtra, tačiau tuo pačiu išgujusi ilgus metus marių pakrantėje plotelį prisiglausti turėjusią Lietuvos turistinių burlaivių asociaciją. Po ilgokai užsitęsusio bylinėjimosi su šia organizacija ir galop ją įveikusi, Kauno miesto savivaldybė asociacijai nepasiūlė nei naujos sutarties dėl pakrantės ruožo teritorijos nuomos, nei kito marių kranto lopinėlio, kur būtų galima turistinį inventorių priglausti.
Turistinių burlaivių savininkų asociacija suprato, kad su Kauno savivaldybe teisme nepakovos
Bendras Kauno marių pakrančių ilgis yra maždaug 220 km. Dirbtinis vandens telkinys ribojasi su Kauno miesto, Kaišiadorių ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijomis.
Kauno rajone ant marių kranto yra įsikūrusios Taurakiemio ir Samylų seniūnijos. Didžiausia marių dalis priklauso Aukštaitijos saugomų teritorijų departamento Kauno marių regioniniam parkui, o pietinė dalis – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Draustiniai regioniniame parke užima 4550 ha, tarp jų kraštovaizdžio draustiniai – 3102 ha, gamtiniai draustiniai – 1242 ha, kultūriniai draustiniai – 206 ha.
Trukdo statūs krantai
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ar Kauno rajono savivaldybė nepaseks miesto savivaldybės pavyzdžiui, ir skatindama turizmą savoje teritorijoje, marių krante nesukurs dar vieno uosto? O gal pasiūlys kokį plotelį pakrantėje iš Kauno miesto savivaldybei priklausančios teritorijos išvytiems burlaiviams?
Atsakyti į su vandens turizmo plėtra susijusius klausimus portalui „Kas vyksta Kaune“ sutiko Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
„Pagrindinis Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano principas yra darni plėtra, todėl jame yra numatytos verslo, žemės ūkio, miestų plėtros ir rekreacijos zonos. Kauno rajone esančios marių pakrantės yra stačios ir ypač jautrios erozijai, čia yra daug saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, todėl bet kokie statiniai galėtų pakenkti šiai unikaliai vietovei“, – pabrėžė V. Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės vadovas patvirtino, kad Lietuvos turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai su juo diskutavo apie galimybes Kauno mariose įrengti burlaivių prieplauką. Problema ta, kad su šiuo rajonu besiribojančių marių krantai yra statūs, atabradas seklus, o privažiavimą riboja gamtinis karkasas. Išnagrinėję situaciją, buriuotojai pripažino, kad tinkamą jiems vietą prie marių Kauno rajono teritorijoje rasti sunku.
2022 metais Kauno rajono savivaldybė Piliuonos kaime (Taurakiemio sen.) esančioje marių pakrantėje įrengė mažųjų laivų nuleidimo prieplauką. Greta – automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu ir suoliukais. Vis dėlto burlaiviams reikėtų patogesnės vietos ir sudėtingesnės inžinerinės infrastruktūros.
V. Makūnas kviečia lankytojus po Kauno marių regioninį parką keliauti dviračiais ir pėsčiomis. Šiam tikslui yra įrengtos specialios trasos. Bene labiausiai pamėgti ir lankomi yra Arlaviškių kadagių slėnio ir Žiegždrių pažintiniai takai. Duobakalnyje įrengta poilsiavietė ir ekspozicija, pasakojant užlietų kaimų istoriją. Samylų įlankoje galima pamatyti vienintelę Lietuvoje medinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens, čia vyksta tradicinės šventės „Pėdos marių dugne“.
Dėmesį sutelkė į upes
Turistai, tarp kurių nemaža dalis Kauno miesto gyventojų, gali nemokamai naudotis Kauno rajono savivaldybės įrengtomis transporto aikštelėmis prie įvairių lankomų objektų. Tačiau meras tvirtino, kad ateityje, įvertinus vis didėjančius lankytojų srautus, automobilių statymas prie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bei dar kai kuriose vietose gali būti mokamas.
„Pastaraisiais metais esame susitelkę į vandens turizmo vystymą Kauno rajono kurortinėje teritorijoje, kuri apima Kulautuvą, Kačerginę ir dalį Zapyškio. 2020 metais Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsigytas pontoninis laivas „Zapyškis“, skirtas skatinti vidaus vandens turizmą šioje zonoje – juo organizuojame apžvalginius plaukiojimus, edukacines iškylas moksleiviams, kolektyvams“, – tvirtino V. Makūnas.
Jau 10 metų Nemune ties Zapyškiu ir Kulautuva kursuoja laivas-keltas „Nevėžis“, kuris turizmo sezono metu kelia dviratininkus ir pėsčiuosius. Per vienus metus vidutiniškai perkelia maždaug 7 tūkst. iškylautojų. Nemuno ir Nevėžio upėse navigacijos metu veikia 6 prieplaukos: po vieną -Zapyškyje, Kačerginėje, Raudondvaryje ir Vilkijoje bei dvi Kulautuvoje.
V. Makūnas pasakojo, kad artimiausiu metu šalia senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Kauno rajono savivaldybė planuoja įrengti stacionarią laivų prieplauką ir turizmo informacijos centrą. Suplanuotas maršrutinių laivų švartavimo krantinės ilgis bus apie 64 m, o mažųjų turistinių laivelių – apie 87 m.
„Siekdami suteikti daugiau patogumų Nemune plaukiojantiems turistams, svarstome galimybes įrengti mobilią prieplauką netoli Pyplių piliakalnio. Taip pat vyksta diskusijos su vietos bendruomene dėl galimybių įrengti mažųjų laivų uostą Kačerginėje“, – informavo Kauno rajono meras.
Source link
