Reta kraujo ypatybė, apie kurią nemaža dalis kraujo donorų sužino tik po išsamesnių tyrimų. Taip galima apibūdinti Kell antigeną, kuris nors ir pasitaiko itin retai, kai kuriems ligoninėse gydomiems pacientams yra kritiškai svarbus. Ką apie Kell antigeną reikėtų žinoti kraujo donorams ir recipientams?
Antigenas yra tam tikras darinys, kurį žmogaus kraujo ląstelės – eritrocitai turi savo paviršiaus apvalkale. Būtent pagal šiuos darinius nustatomos kraujo savybės ir suderinamumas tarp donoro ir recipiento – ar vieno žmogaus kraujas tiks kitam. Dauguma žmonių žino A, B, O kraujo grupes ar rezus faktorių, tačiau antigenų yra gerokai daugiau, skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC).
Vienas jų ir yra Kell antigenas, kuris dažniausiai lieka nepastebėtas tol, kol neatsiranda poreikis tiksliai įvertinti kraujo suderinamumą. Taip yra todėl, kad įprastai pakanka žinoti tik kraujo grupę ir rezus faktorių, o retesni antigenai vertinami tik esant medicininei būtinybei. Skaičiuojama, kad Kell antigeną turi tik apie 9 proc. baltosios ir vos 2 proc. juodosios rasės žmonių.
Kodėl Kell antigenas toks svarbus?
Kaip aiškina Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, apie Kell antigeną ir jo suderinamumą ypač svarbu žinoti tais atvejais, kai pacientui reikalingas kraujo perpylimas.
Pasak jo, jei žmogui, neturinčiam Kell antigeno, būtų perpilamas Kell antigeną turintis kraujas, organizmas gali pradėti gaminti antikūnus. Tokia imuninė reakcija ne visada pasireiškia iš karto, tačiau vėliau ji gali apsunkinti pakartotinius kraujo perpylimus ir sukelti rimtų komplikacijų. Daugelyje šalių kraujo su Kell antigenu nerekomenduojama perpilti sergantiems onkologinėmis ir kraujo ligomis.
„Pacientams, kuriems jau yra susiformavę antikūnai prieš Kell antigeną, tinkamo kraujo parinkimas tampa sudėtingesnis ir reikalauja itin kruopštaus suderinamumo įvertinimo“, – sako D. Gutauskas.
Kell antigenas yra reikšmingas ne tik kraujo perpylimų metu, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu. Jei nėščioji neturi Kell antigeno, o vaisius jį paveldi iš tėvo, moters organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, galinčius paveikti vaisiaus kraują ir sukelti mažakraujystę. Tokiais atvejais nėštumas yra atidžiau stebimas, atliekami papildomi tyrimai, o prireikus taikomas specializuotas gydymas. Tad Kell antigeno nustatymas leidžia laiku įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.
Be nėštumo Kell antigeno suderinamumas ypač svarbus pacientams, kuriems dėl lėtinių ligų, sunkių traumų ar onkologinių susirgimų reikalingi pakartotiniai kraujo perpylimai. Tokiais atvejais net ir anksčiau susiformavę antikūnai gali lemti, kad netinkamai parinktas kraujas sukeltų nepageidaujamas imunines reakcijas. Tad išsamus kraujo suderinamumo vertinimas, įskaitant Kell antigeną, yra būtinas siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą gydymą.
„Norime nuoširdžiai padėkoti kraujo donorams už jų aktyvumą. Už tai, kad net ir savo įtemptose darbotvarkėse jie randa laiko dalyvauti kraujo donorystėje. Tik dėl donorų aktyvumo galime laiku padėti pacientams, kuriems yra gyvybiškai svarbus kraujo perpylimas. Norime priminti, kad kiekviena donacija yra itin svarbi, o ypač turint retesnių kraujo savybių, nes be tokių donorų kai kuriems pacientams saugus gydymas būtų neįmanomas“, – sako NKC direktorius D. Gutauskas.
Ką svarbu žinoti Kell antigeną turintiems žmonėms?
Žmonėms, turintiems Kell antigeną, svarbu žinoti, kad ši kraujo savybė neturi jokios įtakos bendrai savijautai ar organizmo veiklai ir nėra kliūtis kraujo donorystei.
Priešingai, tokio donoro kraujas tam tikrais atvejais gali tapti itin reikalingas pacientams, kuriems būtinas tiksliai suderintas kraujas. Nors dėl palyginti reto Kell antigeno paplitimo recipientų, kuriems reikia būtent tokio kraujo nėra daug, o ir pačių tinkamų donorų skaičius yra ribotas, kiekviena donacija gali turėti ypatingą reikšmę.
„Kiekvienas kraujo donoras turėtų suprasti, kad domėjimasis ir žinojimas apie savo kraujo ypatumus leidžia efektyviau planuoti gydymą tiek patiems donorams, tiek pacientams. Kell antigeno nustatymas padeda medikams greičiau parinkti tinkamą kraują, sumažinti galimų komplikacijų riziką ir užtikrinti saugius kraujo perpylimus. Būtent todėl kraujo donorystė yra ne tik pagalba kitiems, bet ir galimybė sužinoti daugiau apie savo kraujo savybes“, – pabrėžia D. Gutauskas.
Nacionalinis kraujo centras primena, kad kraujo donorystė išlieka itin svarbi kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo metų laiko. Kuo įvairesnių kraujo savybių turintys donorai atvyksta paaukoti kraujo, tuo sklandžiau užtikrinama saugi ir savalaikė pagalba pacientams visoje šalyje.
Kraujo aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Vis dėlto gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad duodant kraują būtina būti visiškai sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
