Kaip gauti ant legendinio, vienintelio 57 metus nenutrūkstamai Kaune leidžia kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“? Ant jo atsidurti gali ne tik gerai žinomi kūrėjai, tokie kaip Andrius Mamontovas, Oskaras Koršunovas, Giedrius Savickas, Gabija Grušaitė, Rimantė Valiukaitė, Stasys Eidrigevičius ar kultinis režisierius Peteris Greenaway'us. Rimtų galimybių turi ir pirmąkart plačiajai visuomenei girdimi menininkai, svarbiausia, kad jie būtų nuveikę ryškių darbų kultūros ar meno srityse, sako žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.
Antradienio vakarą „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) ji eksponuojamą „Nemuno“ rinktinių viršelių (2017– 2024) parodą. Nuo 2017 m., kai buvo pakeistas leidinio formatas, jį iki šiol puošia 89 kūrėjų veidai. Parodoje eksponuojami 36 portretai, kuriuos sukūrė Svetlana Batura, Vytenis Jankūnas, Tomas Petreikis, Darius Petreikis, Malin Sydne ir Remis Ščerbauskas, o iliustratorius Karolis Strautniekas viršelį nupiešė pats.
Kadangi ribojo erdvės, ekspozicijos buvo atrinkta mažiau, nei pusė per minėtą laikotarpį išleistų leidinio viršelių. Juos atrinko žurnalo dizaineriai ir idėjų generatorius Darius Petreikis su projektų vadove Egle Petreikiene.
Legendinis Kauno žurnalas
1967 m. balandžio 15 d. Kaune pradėtas leisti kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“ išsiskyrė nemalonia kvadratine forma, netradiciniu turiniu. Pirmo numerio viršelį puošė teatro ir kino visą Gražina Balandytė. Leidinyje gausu originalios kūrybos ir publikacijų apie literatūrą, vizualiuosius menus, fotografiją, architektūrą, teatrą, kiną, šokį ir pan.
Leidinyje pateikiamos įvairios kultūros bei meno sritys, žanrai. Ir ne tik jaunuomenė, bet ir klasika.
„Nemuno“ kūrėjai nevengia eksperimentuoti: žurnale buvo publikuotas apsakymas, parašytas emotikonais, dirbtinio intelekto „sukurta“ trumpoji proza ir dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos bei iliustracijos, taip pat buvo spausdinti literatūros tyrinėjimai, grožiniai tekstai infografikos formatu. Įdomu, kad šis žurnalas pirmąkart Lietuvos kultūros periodikos istorijoje paskelbė interviu su pokalbių robotu „ChatGPT“.
Anot kūrėjų, šis leidinys kuriamas knygos ar albumo principu – jame nėra trumpalaikės informacijos, vienadienių įvykių aprašymų, tad turinys bus įdomu ne vieną dešimtmetį.
Žvelgia aktoriai, poetai, muzikantai
Tarp viršelio veidų galima rasti ne tik aktorius, muzikantus, poetus, režisierius, bet ir vertėją Jeronimą Brazaitį.
„Ar ant kito žurnalo viršelio patektų vertėjas, ir dar solidaus amžiaus?“, – retoriškai klausė E. Petreikienė ir akcentavo, kad leidinys siekia apglėbti kuo platesnio amžiaus, žinai, veiklų lauką.
„Viršelis – mūsų vizitinė kortelė. Tai – meno kūrinys. Ne veltui „Nemunas“ buvo fotografijos lopšys visoje žiniasklaidoje. Šią fotografijos tradiciją tęsiame pristatymo fotografiją kaip svarbią meno sritį. Viršeliuose norime išfotografuoti ir palikti kaip palikimą Lietuvos kultūros veidą, kuris yra jaunas, ir vyresnis, tai ir moterys, ir vyrai, o jų veiklos sritys įvairios“, – sakė nuo 2016 m. „Nemuno“ vyr. redaktore dirbanti E. Drungytė.
Ji pažymėjo, kad pagrindinis viršelio idėjų ir fotografijų iniciatorius yra Darius Petreikis.
„A dėmesį, kaip išradingai, išmoningai kiekvienas menininkas pristatomas. Čia tiek daug Ezopo kalbos! Tiek daug atrastų detalių, kurias, jei pradėtume apie kiekvieną kalbėti, taptų nesibaigiančiomis istorijomis. Būtų galima sukurti naują leidinį apie kiekvieną viršelio istoriją. Pvz., Arūnas Matelis viršelyje vaizduoja, kaip ištempia gumytę, lyg kadrą. Jam ši nuotrauka, kad su ja režisierius prisistato taip visame pasaulyje. Ji turi užtaisą. Gintaras Varnas viršelyje nenorėjo atsukti veido, bet kas nepažįsta G. Varno iš jo ausies ir profilio?“, – kalbėjo E. Drungytė.
Ji paminėjo, kad Andrius Mamontovas ant profesionalaus kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ atsidūrė ne dėl to, kad yra žinomos dainininkės, bet todėl, kad yra puikus fotografas.
Ant viršelio – ir jauni bei nežinomi
„Nemuno“ viršelius puošia nebūtinai žinomi žmonės. Čia galima rasti herojų iš Lietuvos pakraščių, užribio žmonių, kurie žurnalo kūrėjams irgi yra labai svarbūs.
„Ant viršelio patenka ir labai jauni žmonės, apie kuriuos visuomenė pirmąkart išgirsta iš mūsų žurnalo“, – sakė E. Drungytė. Tarp jaunosios kartos atstovų ji paminėjo rašytoją Liną Simutytę, prozininkę Gabiją Grušaitę.
„Svarbu paminėti, kad ant „Nemuno“ viršelio žmogus neatsiduria avansu. Jis kultūros srityje turi būti kultūroje nuveikęs ryškių darbų“, – pabrėžė E. Drungytė.
O koks vyriausias ant „Nemuno“ viršelio patekęs žmogus? Tai išeivijos dailininkė, poetė Aldona Gustas. Jos nuotrauka viršelį papuošė likus vos 1,5 m. iki mirties (mirė sulaukusi 90-ties).
„Ko gero, tai paskutinis jos viešas portretas, beje, fotografuotas senelių namuose“, – sakė E. Petreikienė.
Iššūkius įveikia išradingai
Kuriant viršelius, neišvengiamą iššūkių, pastebėjo E. Petreikienė. Garsus menininkas Žilvinas Kempinas atvykęs iš Amerikos, dirbęs MO muziejuje, paskutinęs apsigalvojo dėl buvimo ant viršelio, o fotosesija jau buvo suplanuota, trauktis – nėra kur. Laiko pakeisti viršelio veidą nebuvo, tad leidinio dizaineris D. Petreikis pasiūlė panaudoti menininko kuriamas kaukes. Rezultatas nustebino.
Atvykus į dramos teatrą fotografuoti, režisierius G. Varnas pareiškė, kad nenori fotografuoti, „kaip kokia žvaigždė iš pop žurnalų“, nenorėjo, kad matytųsi veidas. Dizaineris D. Petreikis vėl siekė kūrybiškumą“ pasiūlė fotografuoti iš nugaros ir problemų nebeliko.
„Menu, suplanavome O. Koršunovo fotosesijai skirti porą valandų, nes reikėjo nuotraukų ne tik viršeliui, net ir straipsniui. Jis atbėgo pavėlavęs ir pareiškė, kad turi vos pusvalandį, daugiausiai 45 minutes. Sukomės kaip išmanome ir suspėjome“, – prisiminė E. Petreikienė.
„Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) „Nemuno“ rinktinių viršelių (2017– 2024) paroda bus eksponuojama iki gegužės 31 d. imtinai. Vėliau ją planuojama eksponuoti LR Vyriausybėje, Vilniaus viešojoje bibliotekoje, kituose Lietuvos miestuose, o naujausia ekspozicija sugrįš į Kauną.