Artėjant Šv. Kalėdoms, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė leidosi į kalėdinę išvyką po Vilkijos kraštą. “Nemaža Lietuvos gyventojų dalis jau gali džiaugtis per Nepriklausomybės metus sukurta gerove, bet tenka pripažinti, kad gyvenimas dar ne visiems gerai klostosi”, – pastebėjo V. Makūnas. S. Navickienė pridūrė, kad labai svarbu tokius žmones pastebėti, pabūti kartu, pasidomėti problemomis.
Autobusiukas, prikrautas maisto, šiltos patalynės, šildytuvų, keptuvių, puodų ir kitokių buityje reikalingų daiktų, pirmiausiai patraukė į Čekiškės seniūniją, Liučiūnų kaimą, kur atokioje sodyboje gyvena Juozas su kalaite Grite. Nuoširdžiai padėkojęs už dovanas, pensininkas tvirtino prie vienatvės pripratęs: „Ką darysi, tokia jau mano dalia.“
Kelią į Kilovos kaimą rodė Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas. Geltonoje medinėje trobelėje gyvena negalią turintis vyras su žmona ir sūnumi. Namelis dailiai suremontuotas, spindi tvarka ir jaukumu. Vietos jame mažai, lubos žemos, todėl aukštesniam žmogui tenka galva baksnoti balkius. Gyventojai tvirtino, kad namelio amžius gali siekti 200 metų, o gal ir daugiau, kas ten žino. Tai visiškai tikėtina, nes Kilovos kaimo istorija siejasi su dvaru, kurio šiandien likę tik griuvėsiai ir senų medžių alėja.
Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas rodė kelią pas savo globotinius. Daugėliškių kaime aplankyti sveikatą praradę broliai, Paprūdžiuose su suaugusiu anūku gyvenanti Danutė, Purviškiuose – garbaus amžiaus bendravardė, kuriai likimas lėmė senatvę praleisti ankštame, krosnimi kūrenamame daugiabučio kambarėlyje. V. Makūnas ir S. Navickienė žmonėms spaudė rankas, sveikino su artėjančiomis šventėmis, dalijo kalėdines dovanas, klausinėjo, kuo galėtų padėti.
„Visko užtenka, trūksta tik sveikatos“, – kalbėjo Vilkijos gyventoja Rita, kuri su savo negalia kovoja padedant medikams ir maldoms. Blogas mintis moteriai padeda šalin vyti angelų kolekcija, kuri nuolat pildosi ir, pasak šeimininkės, teikia ramybės bei vilties.
Šventinė nuotaika jautėsi ir „Vilkijos Gijos“ siuvykloje – mero ir dvaro direktorės nuoširdus bendravimas sušildė čia dirbančių siuvėjų širdis, patvirtindamas, kad jų nelengvas darbas yra matomas ir vertinamas.
