Kas laimės sustojusios butų rinkos nervų karą: pirkėjai ar pardavėjai?

Šių metų liepą butų ir namų rinkoje – nematyta ramybė ir pirkėjų pasyvumas. Registrų centro duomenimis, liepą nekilnojamojo turto rinkoje sandorių buvo 25–30 proc. mažiau nei įprastai. Kodėl toks ryškus pardavimų kritimas, kai pardavėjai skelbia, kad pirkimai grįžo į sveikus skaičius, o ne kosminius, kokius jie fiksavo pastaruosius kelerius metus? O galbūt šis pirkėjų sustojimas, tai jau ženklas pardavėjams, kad šie imtųsi mažinti kainas? Apie tai su nekilnojamojo turto analitiku Arnoldu Antanavičiumi kalbėjosi LNK žurnalistas.

– Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl taip smarkiai nukrito rinka?

– Pirmas teiginys būtų, kad tikrai stipriai nustebino ir tų priežasčių norisi paieškoti. Nustebino dėl to, kad iki tol rinka kaip ir patyrė tuos neigiamus iššūkius, bet nieko kažkokio kardinalesnio gegužės ar birželio mėnesio, kai pardavimai buvo pakankamai neblogi. Jie nebuvo geri, bet jau užteko, kad rinka stabiliai plauktų į priekį. Todėl liepos mėnuo labai nustebino. Peršasi nuomonė, kad dalis gyventojų ramiau žiūri į būsto pirkimą, dalis išėjo atostogauti. Nes anksčiau paprastai, kai kildavo kainos, tai vykdavo varžybos ir rungtyniaudavo, kas greičiau nusipirks. Dabar skubėti prasmės nebėra, vyrauja lūkesčiai, kad kainos turėtų mažėti, tie lūkesčiai jau kuris laikas vyrauja, bet kainos dar iki šiol rodė atsparumą. Viskas dedasi galbūt labiau prie šių rodiklių ir, manau, labiausiai nusvėrė būtent atostogos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar gali būti, kad ta liepa užsitęs ir pirkėjai lūkuriuos ilgiau, ar visgi įmanoma, kad statytojai pradės mažinti kainas, nes tiesiog reikės pajamų?

– Tai va čia yra pagrindinė rizika, kad tas momentinis liepos mėnesio sulėtėjimas, manau, gali užsitęsti ir rugpjūčio ir rudenį. Jei pirkėjai išlaikys lūkestį, kad galima palaukti ir kainos pamažės, tai be abejo pardavėjai turės reaguoti. Ir dabar galima pasakyti, kad pardavėjai kažkiek reaguoja. Tie patys vystytojai jau kuris laikas siūlo įvairias akcijas, dovanas – ar parkavimo vietą, ar saulės elektrinę, ar įrengimo, apdailos darbus, ar kokį nors dizainerio projektą, įvairių tų pasiūlymų yra. Paskutiniu metu pradedu matyti, kad jau ir tam tikras tiesioginis kainų mažinimas vyksta. Kai kur 3, kai kur 5 proc. Yra vystytojų, kurie pernai labai stipriai užsikėlė kainas, tikėdamiesi, kad galbūt kompensuos su karu kilusius iššūkius ir statybų kainų šuolius, ir dabar matau, kad jie daug ženkliau mažina kainas.

O kainų atspėjimas – jos kils ar mažės – jau yra atskiras menas.

– Ar pirkėjai, laukdami tų kainų mažėjimo, elgiasi protingai, nes yra tokių, kurie kainų mažėjimo laukia nuo 2014-ųjų?

– Nebūtinai galima pasakyti, kad visi ir laukia. Matome, kad sandoriai yra įvykę, jų tempas yra sulėtėjęs, bet vis tiek perka. Laukimas dabar galbūt daugiau logikos turi dėl to, kad anksčiau jeigu laukdavo žmogus, tai patirdavo nuomos kaštus, kurie yra 5–6, kartais 7 proc. nuo buto vertės per metus. Dabar, kai būsto palūkanos siekia tuos pačius 6 proc. su marža ir EURIBOR, tai gyventojams nebėra skirtumo, ar gyventi nuomojamame bute ar pirkti, o dabar kartais ir nuomojamame bute tu sumoki 4,5–5 proc. per metus nuo buto vertės ir patiri netgi mažesnius kaštus. Tai irgi gali būti argumentas dėl ko gal ir apsimoka laukti ir neskubėti, jei tikrai tiki, kad kainos mažės. O kainų atspėjimas – jos kils ar mažės – jau yra atskiras menas.