Transformuoti senuosius gyvenamuosius mikrorajonus pasiryžęs Kaunas kviečia neformaliam pokalbiui. Liepos 31 dieną, 18 val. Kalniečių parke vyks šeimų piknikas „Kuriame miesto drauge“. Vasariškame renginyje suaugusiųjų lauks atsakymai į rūpimus klausimus apie daugiabučių renovaciją, o mažieji galės išbandyti architektų batus bei „žaisti“ miesto veiklą. Dalyviams suplanuota ir daugiau staigmenų. Apie renovacijas ir bendradarbiavimo svarbą plačiau pasakoja architektas Gedeminas Barčauskas.
Kaunas – vienas gražiausių ir funkcionaliausių Lietuvos miestų, turintis viską, ko gali prireikti kiekvienam žmogui. Nepaisant to, kone kas trečias kaunietis gyvenantis sovietmečiu statytame daugiabutyje, su nemaloniomis problemomis: chaotiškai suprojektuotais automobilių stovėjimo aikštelėmis, nežaistais žaliaisiais plotais, nykiais atrodančiomis vaikų žaidimų bei sporto aikštelėmis.
Kauno ėmėsi lyderystės sprendžiant nepatrauklių būstų ir kiemų sutvarkymo bei sąskaitų už šildymą mažinimo klausimus. Kauniečiams, nutarusiems renovuoti namų grupės daugiabučius, miestas siūlo visiškai nemokamai atnaujinti visą aplinką.
„Miestiečiai nuolat šviečiami apie renovacijos privalumus, supažindinami su galimybe nemokamai susitvarkyti namų grupės kiemus. Jiems organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir kasdieniai susitikimai, šįkart Kaunas kviečia į kitokio formato renginį.
Liepos 31 dieną, prie Kalniečių parko skaityklos, organizuojame šeimų pikniką „Kuriame miesto drauge“. Kauniečiai turės progą patys sudalyvauti architektų rengiamame urbanistiniame rolių žaidime apie kvartalo vystymą, o vaikai lipdydami, klijuodami, piešdami bei spalvindami galėsiu sukurti savo svajonių kiemą“, – kviesdamas į renginį kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, architektas Gedeminas Barčauskas.
Urbanistas bei miesto atstovas sutiko pasidalinti įžvalgomis apie dabartinės gyvenamųjų rajonų problemas bei galimus būdus joms spręsti.
Sakykite, kaip per 10 metų keitėsi seni Kauno gyvenamieji rajonai? Ar tie pokyčiai džiugina, o gal tikrai akivaizdžiai matosi, kad judame lėtai ir gyventojai tebebijo pokyčių?
Teigiamas virsmas tikrai yra, bet to nepakanka. Šiuo metu vyksta daugiabučių namų tvarkymas yra pavienis, gana chaotiškas. Namai renovuojami neatsižvelgiama į bendrą miesto vaizdą, teritorijų planavimas nėra nuoseklus.
Žinoma, labai gerų pavyzdžių, bet norėtųsi modernią, patogią ir tvarią aplinką kurti sparčiau. Būtent dėl šios priežasties atsirado programa „(R)evoliucija“.Iki jos buvo išbandytos kitos priemonės, tačiau pritrūko urbanistinės kokybės, kompleksinių problemų sprendimo.
Kauno miesto gyventojai išties neryžtingi renovuoja savo namus. Kaip manote, kokia pagrindinė to priežastis? Kodėl kituose miestuose modernizuotų daugiabučių namų galima išvysti daugiau?
Manau, pagrindinė priežastis – kauniečiai ilgus metus buvo tarp mažiausiai mokėjusių už šilumą Lietuvoje. Mokėdami nedidelę kainą už šildymą gyventojai dvejodavo dėl renovacijos svarbos. Pripažinkime, pagrindinė priežastis modernizuoti savo būstą – siekis sutaupyti.
Šiuo metu situacija keičiasi. Pradedama vertinti ir kitas būsto modernizacijos: nekilnojamojo turto vertės didėjimą, gyvenimo kokybės gerėjimą, galima nemokamai susitvarkyti namų grupės rekreacines erdves.
Svarbu ir tai, kad mieste labai trūko švietėjiška veikla užsiimančios organizacijos. Įsteigus Kauno būsto modernizavimo agentūrą, ji tapo „varikliu“, skatinančiu gyventojus imtis pokyčių.
Viešojoje erdvėje informacija apie tai, kiek žmogus gali finansiškai sutaupyti renovavęs daugiabutį gyvenamąjį namą – apstu. Apie kitas su tuo susijusias naudas taip pat galima rasti straipsnių ir ekspertų įžvalgų.
Vis tik Kauno miestas ragina tvarkyti namų grupes, o ne pavienius pastatus. Būtent namų grupės ir turi galimybę lauko erdvės susitvarkyti nemokamai. Tai daroma vardan tvarumo, gyventojų patogumo ir nuoseklaus miesto vaizdo kūrimo. Gal galite papasakoti apie holistinės renovacijos principus, kodėl jie svarbūs?
Žmonių požiūriai labai skirtingi. Pas dažną vyrauja įsitikinimas, kad senų daugiabučių renovuoti nereikia, geriau juos tiesiog nugriauti ir pastatyti kitus. Tačiau toks požiūris „prasilenkia“ su tvarumo idėja. Juk, pasirinkus šį kelią, gamtai būtų daroma nepataisoma žala.
Holistinė renovacija remiasi atnaujinimo ir regeneracijos idėjos. Pastatus ir teritorijos reikia atkurti, o ne griauti. Tokiu būdu maksimalia nauda galės džiaugtis tiek žmonės, tiek ir gamta, kuria mes privalome rūpintis. Vadovaudamasis holistiniais principais Kaunas siūlo nemokamą kiemų tvarkymą.
Miesto gyvenamųjų mikrorajonų daugiabučių projektuoti kvartalas. Mes norime tai išsaugoti. Jeigu darbus pradėsime jau suprojektuotame kvartale, turinčiam tam tikras funkcijas, bet tvarkysime kiekvieną namo sklypą atskirai, naudosime daug negausime.
Tik drauge tvarkydami rekreacines erdves mes galime teritoriją padaryti maksimaliai funkcionalia, patogia bei šiuolaikiška. Visos urbanistinės idėjos ir šių dienų gyventojų poreikiai vieno namo kiemo negali tilpti.
O ar jūs tikite, kad funkcionaliai sutvarkytas namų grupės kiemas gali paskatinti jaunas šeimas kurtis ne priemiestyje, o mikrorajonuose, iš kurių galima rasti absoliučiai viską: gydymo įstaigas, mokyklas, darželius, parduotuves ir aprūpinkite pramogas?
Taip, tikiu. Tiesa, šis virsmas nebus labai greitas. Jau dabar sutinku daug žmonių, kurie supranta, kad Kauno miesto senieji gyvenamieji rajonai yra nuostabūs: ten labai daug žalumos, išvystyta infrastruktūra. Tėvams nereikia iš užmiesčio vežti vaikų į būrelius, mokymosi įstaigas – svarbiausias paslaugas jie gali rasti šalia.
Manau, žmonių mentalitetas po truputį keičiasi. Šiuolaikiniai žmonės taupo savo laiką, nenori lūkuriuoti automobilių spūstyse. Jie supranta, kad gyvenimas išvystytuose Kauno mikrorajonuose suteikia daugiau laisvės.
Liepos 31 dieną Kalniečių parke organizuojamas viešas renginys kauniečiams „Kuriame miesto drauge“. Jo tikslas – neformalioje aplinkoje pabendrauti su miestiečiais, pasiūlyti dalyvauti išskirtiniuose užsiėmimuose, susijusiuose su Kauno senųjų kvartalų kiemų transformacijomis. Kodėl miesto atstovai taip skatina dialogą bei nenutrūkstamą komunikaciją su žmonėmis, kurie ir gyvena senuose kvartaluose?
Urbanistų ir gyventojų vizijos ne visada sutampa. Specialistai miesto bei senuosius rajonus mato tvaresnius ir modernesnius, o gyventojai galvoja apie buitį ir poreikius, kurie gyvena šiandien. Būtent todėl reikia nuolat skatinti dialogą – tik kalbėdami galime priimti bendrus sprendimus.
Mes, specialistai, pasakojame gyventojams apie galimas alternatyvas teritorijose. Viso ploto kieme negali užimti vien automobilių stovėjimo aikštelės, vieta rasti ir poilsio zonoms, žaliesiems miesto bei kvartalų plotams. Gyventojai turi suvokti, kad tokiose teritorijose transporto priemonės būtų absoliučios prioritetas. Juk būtent senuosiuose mikrorajonuose infrastruktūra atitinka penkiolikos minučių miesto principus.
Vos per 15 minučių, žmogus gali pasiekti visas jam reikalingas paslaugas. Todėl vertėtų paklausti: gal šeimoje turint vienas žinomas, būtų galima efektyviai išnaudoti dviračius bei viešąjį transportą?
Neformalus bendravimas su gyventojais skatina diskusijas. Esu tikras, kad tik kalbėdamiesi mes priimsime sprendimus, kurie tenkintų visus.
Tikiu, kad dabar nesimpatiškai atrodantys Kauno gyvenamieji rajonai, po dešimtmečio bus transformuoti ir malonus. Drauge galime pasiekti, kad renovacija būtų spartesnė ir kokybiškesnė, o gyventojai gyventų patogioje, modernioje ir tvarioje aplinkoje, kurią su miestu susikūrė patys.
Renginys „Kuriame miesto drauge“ organizuojamas liepos 31 dieną, nuo 18 val., prie Kalniečių parko skaityklos. Išsami programa: bit.ly/kalnieciu-piknikas.
Kauno būsto modernizavimo agentūros informacija
Source link
