Skirtumas tarp to, kas buvo vasario 1-ąją ir kovo 1 dieną, siekia 0,2 proc., – praeitą mėnesį nedarbo rodiklis sumažėjo nuo 9,7 iki 9,5 proc. darbingo amžiaus Kauno apskrities gyventojų, – informuoja Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Tokiu pačiu santykiu (0,2 proc.) sumažėjo nedarbas ir Kauno rajono savivaldybėje (iki 8,5 proc.), Jonavos r. (iki 11 proc.), Kėdainių r. (iki 9,2 proc.) bei Prienų rajone (iki 7,5 proc.).
Per trumpiausią metų mėnesį (vasarį) registruoto nedarbo rodiklis 0,1 proc. sumažėjo Kauno mieste (iki 10 proc.), taip pat – Raseinių rajono savivaldybėje (iki 10,9 proc.). Ryškiausias (0,8 proc.) nedarbo sumažėjimas vasarį įvyko Birštono mieste, todėl šiuo metu tik 6,5 proc. jo darbingo amžiaus gyventojų ieško darbo per Užimtumo tarnybą.
Kovo 1-osios duomenimis, šioje tarnyboje buvo registruoti 18 572 Kauno miesto gyventojai, iš jų 2 321 – registravosi vasarį. Tą patį mėnesį įsidarbino 2 250 kauniečių – buvusių UT klientų.
Kauno rajone pavasarį pradėjo, būdami registruoti Užimtumo tarnyboje, 5 946 šio rajono gyventojai. Per vasarį darbus susirado 639 pakaunėje gyvenantys asmenys.
Nedarbo rodiklis Vilniaus mieste dabar yra mažesnis nei Kaune ir siekia 8,9 proc.(kovo 1 d.) sostinės darbingo amžiaus gyventojų. Vilniaus rajone – 9,1 proc., o Vilniaus apskrityje – 9 proc. Šie rodikliai buvo tokie patys ir vasario 1-ąją.
Paskutinį žiemos mėnesį mažėjo nedarbas, augo sezoninių darbų paklausa, – šį pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba, konstatuodama, jog vasarį šalies darbo rinka išliko stabili ir aktyvi: sumažėjo naujų bedarbių srautas, suaktyvėjo sezoninio darbo paklausa statybos ir žemės ūkio sektoriuose, didesnė nei metų pabaigoje samda kituose sektoriuose sąlygojo registruoto nedarbo rodiklių mažėjimą.
Kovo 1 d. Lietuvoje registruota 166,6 tūkst. bedarbių – 0,1 proc. arba 1,7 tūkst.asmenų mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šalyje siekė 9,2 proc. Tai – 0,1 proc. punkto mažiau nei vasario 1 dieną.
Registruoto nedarbo rodikliai praeitą mėnesį mažėjo 37 savivaldybėse, 14 – išliko stabilūs, o 9 – augo.
„Matome teigiamus pokyčius – mažėjantį naujų bedarbių srautą ir sezoninio darbo aktyvėjimo ženklus. Statybos ir žemės ūkio sektoriuose prasideda darbo jėgos poreikio didėjimas, o bendras samdos lygis yra aukštesnis nei praėjusių metų pabaigoje,“ – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Bendras dirbančiųjų skaičius vasarį augo. Kovo 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,45 mln. asmenų – 3,4 tūkst. arba 0,24 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo sveikatos priežiūros, švietimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Per vasarį dirbti pradėjo 17,8 tūkst. darbo ieškojusių Užimtumo tarnybos klientų – beveik tiek pat, kiek sausį. Daugėjo įsidarbinusių žemės ūkio ir miškininkystės (20 proc.) ir prekybos (15,8 proc.) sektoriuose. Statybos įmonėse įsidarbinimai paaugo 6 proc. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus vasarį rinkosi 6,3 tūkst. darbo ieškančių klientų.
Per vasarį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 20,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 22,4 proc. mažiau nei sausį. Kaip pastebėjo J.Zemblytė, bedarbių skaičiaus sumažėjimas vasarį – įprastas reiškinys: prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 21,4 proc. mažesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 27,5 proc.
2025-ųjų vasarį darbdaviai registravo 10,9 tūkst. naujų darbo vietų. Palyginus su sausiu, naujų darbo pasiūlymų skaičius sumažėjo 13,3 proc. Šį mėnesį įprastai įregistruojama mažiau laisvų darbo vietų dėl mažesnio darbo dienų skaičiaus.
Anot J.Zemblytės, darbdaviai vis dar atsargiai ieško darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius išlieka mažesnis nei ankstesniais metais.
Source link
