Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kurio darbų vertė siekė daugiau nei 15 mln. eurų. Plėtros metu sukurta daugiau erdvės tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams.
„Kauno oro uostas taps patrauklesnis ne tik tarptautiniams skrydžiams, bet ir orlaivių techninės priežiūros paslaugų teikėjams, dar labiau stiprins savo pozicijas kaip pagrindinis regiono aviacijos infrastruktūrinis centras“, – tvirtino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
„Šis projektas yra svarbus kariniam mobilumui – oro uostas pritaikytas karinių orlaivių parkavimui. Tai leis ne tik efektyviau užtikrinti sąjungininkų atvykimą, bet ir užtikrins augančius aviacijos rinkos poreikius“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
„Mūsų oro uostas yra palyginti jaunas, bet turi įdomią istoriją. Pamenu, kai 1988 metais sovietinėje raketų bazėje atsirado pirmasis pakilimo takas. Tada iš Karmėlavos buvo galima nuskristi į Šiaulius ir dar į penkis Sovietų sąjungos miestus, dabar skrydžiai vykdomi 27 kryptimis“, – prisiminė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Oro uosto plėtra yra būtina siekiant sustiprinti techninio aptarnavimo (MRO) pajėgumus ir išlaikyti lyderystę Baltijos regione. MRO paslaugų poreikis išliks didelis tiek artimiausiu, tiek tolimesniu laikotarpiu, todėl visas šis projektas yra kompleksiškai naudingas visam oro uostui ir regionui“, – teigė Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų vadovas.
Kauno oro uosto augimas užtikrina naujų darbo vietų kūrimą vidurio Lietuvos regione ir ilgalaikę ekonominę grąžą valstybei. Kauno oro uostas užima orlaivių aptarnavimo ir remonto paslaugų lyderio pozicijas Baltijos regione. Oro uoste MRO veiklas jau vykdo kompanijos „Ryanair“ (dukterinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“), „FL Technics“, „DAT“ ir „MAAS Aviation“.
Šiaurinio perono plėtros projekto įgyvendinimas dalinai finansuojamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę („Connecting Europe Facility“, CEF), skirtą karinio mobilumo projektams. CEF finansavimas projektui sudaro 7 mln. eurų.
