Kauno rajono savivaldybę ir Pietų Moravijos kraštą (Čekija) sieja ilgametė partnerystė, kuri kasmet sutvirtinama naujais susitarimais, bendrais projektais, kultūriniais mainais, verslo kontaktais.
Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybės delegacija susipažino su Pietų Moravijoje veikiančia integruota viešojo transporto sistema, greitosios medicinos pagalbos stoties darbu, užmezgė ryšius su Karlo Polesného gimnazija, o Raudondvario dvaro ir Mikulovo pilies vadovai sutarė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir kartu surengti istorinį festivalį.
Vyndarių ir raganų sostinė
Mikulovas – turtingu istorijos ir kultūros paveldu garsėjantis Pietų Moravijos miestas, kuriame galima išgirsti kalbant ne tik čekiškai, bet ir vokiškai. Vos už kilometro – Austrija. Dar prieš šimtmetį moravai ir austrai gyveno vienoje valstybėje – Austrijos-Vengrijos imperijoje.
Nuo XIII amžiaus pilį ir miestą valdė garsios didikų giminės: Lichtenšteinai, vėliau Mikulovą iš jų perėmė Ditrichšteinai ir nepaleido jo iš rankų beveik keturis šimtus metų (1575-1945). Šios dinastijos atminimą saugo įspūdingas mauzoliejus su 45 sarkofagais.
Mikulove ne kartą buvo priimami Europai lemtingi sprendimai. 1805 metais, po triumfo Slavkovo vietovėje vykusiame Austerlico mūšio, šioje pilyje buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1866 m. pilyje susitiko Austrijos ir Prūsijos valdovai Vilhelmas I ir Oto fon Bismarkas, čia pasirašę taikos sutartį ir taip užbaigę austrų ir prūsų karą.
Mikulove būtina pasikelti į Šventąjį Kalną, nuo kurio gerai matosi pilis ir senamiestis. Viduramžiais žmonės buvo įsitikinę, kad Valpurgijos naktį čia atskrenda visos apylinkių raganos. Įdomia praeitimi pasižyminti kalva labai pasikeitė XVII šimtmetyje. Tuometinis kardinolas Francas Ditrichšteinas, atsidėkodamas Aukščiausiajam už pasibaigusią maro epidemiją, kalvą papuošė Šv. Sebastijono koplyčia ir Kristaus kančios stotimis.
Ditrichšteinų šeimos biblioteka su pirmaisiais, nuo 1826 m. Paryžiuje leidžiamo laikraščio „Le Figaro” komplektais ir dar senesnėmis knygomis – viena vertingiausių Europoje. Pilies rūsyje lankytojų laukia paroda apie Moravijos krašto vynuogininkystę su čia pūpsančia viena didžiausių pasaulyje vyno statinių, kuri talpina 1014 hektolitrų (135 tūkst. butelių) gėrimo. Milžinę 1643 m. pagamino garsus statinių gamybos meistras Krištolas Špechtas.
Dvi pilys vienija jėgas
Pietų Moravija turtingas vyndarystės tradicijas išlaikė iki šiol, čia gaminami geriausi šalyje baltieji vynai, o rudenį miestuose ir miesteliuose rengiamos vynuogių derliaus šventės (Vinobraní). Su išskirtinio skonio šio krašto vynais čekai norėtų artimiau supažindinti ir lietuvius. Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė mano, kad tam geriausiai tiktų liepą vykstanti tradicinė Pilies diena.
Ir Raudondvario dvaras, ir Mikulovo pilies muziejus aktyviai veikia kaip kultūros ir švietimo centrai, todėl, pasak S. Navickienės, būtų galima surengti bendrą teminę parodą apie dvarų/pilių kultūrinį vaidmenį Lietuvoje ir Čekijoje.
„Raudondvario dvaras aktyviai dalyvauja Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijoje, o partnerystė su Mikulovo pilies muziejumi padėtų išplėsti bendradarbiavimą su kolegomis iš Vidurio Europos”, – tvirtino S. Navickienė.
Susitikime kalbėta apie galimybes keistis gerąja patirtimi muziejininkystės, paveldo restauravimo ir skaitmeninimo srityse, rengti bendras paraiškas ES kultūros programoms („Interreg“, „Kūrybiška Europa“).
Požemiai, vynas ir agurkai
Didelį turistinį potencialą turi ir 1055 m. Dyjės upės slėnyje įkurtas Znojimas, kurio senamiestį irgi galima vadinti architektūros šedevru. Po juo driekiasi maždaug 30 kilometrų ilgio požemiai, kurių dalis atverta lankytojams. Turistus labiausiai domina Znojimo pilis, XI amžiaus romaninio stiliaus Šv. Kotrynos rotunda su vertingomis freskomis, Šv. Mikalojaus bažnyčia su Šv. Kankinio Bonifaco reliktais stikliniame karste.
Mieste gausu alaus ir vyno degustavimo vietų. Rugsėjo pabaigoje čia vyksta vyno ir kulinarijos paveldo šventės. Ypatingo skonio Znojimo agurkėliai, marinuojami pagal XVI amžiaus tradiciją, irgi šlovinami kasmetiniame Agurkų festivalyje.
Maždaug 34 tūkst. gyventojų turintis Znojimas yra svarbus pramonės centras, gaminantis elektronikos, medienos, keramikos, tekstilės produktus, avalynę. Netoli miesto driekiasi Padyjės nacionalinis parkas su pėsčiųjų ir dviračių trasomis.
Integruota transporto sistema
Pietų Moravijos krašto administracijos Tarptautinių ryšių skyriaus referentas Pavolas Foltinas svečius pakvietė asmeniškai patirti, kaip veikia viešojo transporto sistema. Kauno rajono savivaldybė irgi siekia tobulinti viešojo transporto paslaugas, todėl ekskursija ypač sudomino administracijos direktorių Mantą Rikterį.
Pietų Moravijos autobusai, traukiniai, taip pat Brno tramvajai ir troleibusai veikia integruotai – su vienu bilietu galima persėsti iš traukinio į autobusą arba tramvajų. Visas kraštas padalintas į zonas. Bilieto kaina priklauso nuo kelionės zonų skaičiaus ir laiko trukmės. Maždaug 80 proc. viešojo transporto išlaidų kompensuojama biudžeto lėšomis.
Tvarkaraščiai suderinti taip, kad autobusai privažiuotų prie geležinkelio stočių arba Brno miesto transporto linijų su persėdimo galimybe. Vasarą organizuojami specialūs maršrutai į turistines zonas, vyno regionus. Su tuo pačiu bilietu galima nuvažiuoti ir į kaimynystėje esančią Austrijos sostinę Vieną. Partnerystėje su austrais dirba ir Znojimo greitosios medicinos pagalbos stoties paramedikai.
Opios demografinės problemos
P.Foltinas pasakojo, kad Čekija, kaip ir Lietuva, susiduria su demografinėmis problemomis: kai kuriose atokesnėse vietovėse gyventojų skaičiaus mažėjimas siekia 10 proc. per metus. Jaunimas savo ateities planus dažniausiai sieja su Praha, Brno, netoliese esančia Viena, kitais didmiesčiais, vyksta mokytis arba uždarbiauti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją. Siekdama pristabdyti emigraciją, Čekijos vyriausybė stengiasi pritraukti investicijų, plėtoti smulkiuosius verslus, kurti darbo vietas provincijoje. Tai pabrėžė svečius priėmęs Znojimo miesto meras Františekas Koudela.
Čekus sudomino Kauno rajono savivaldybės iniciatyvos – naujagimiams teikiami kūdikio kraiteliai, pirmoko kraiteliai bei projektai, įgalinę sukurti šiuolaikišką sporto ir švietimo infrastruktūrą. Apie šias inovacijas Karlo Polesného universitetinės gimnazijos bendruomenei pasakojo delegacijos vadovas vicemeras Lukas Alsys.
Mokykla įsikūrusi istoriniame Austrijos-Vengrijos imperijos laikų pastate, ją lanko ne tik Znojimo, bet ir aplinkinių kaimų vaikai. Gimnazija išsiskiria gerais pasiekimais ir tuo, kad kai kurių dalykų čia mokomasi vokiečių ir anglų kalbomis.
Galimybių tobulėti suteikia ir tarptautiniai mainai, ypač ES finansuojama „Erasmus“ programa, todėl čekai palankiai sutiko Kauno rajono atstovų siūlymą bendradarbiauti ugdymo įstaigoms. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė pastebėjo, kad tam bene geriausiai tiktų Raudondvario gimnazija.
Mokosi vieni iš kitų
„Mūsų tikslas – ne tik keistis patirtimi, bet ir kartu augti kaip regionams. Bendradarbiavimas atveria naujų galimybių ir leidžia mokytis vieniems iš kitų, o svarbiausia – suartina žmones“, – pastebėjo L. Alsys.
Pietų Moravijos kraštas yra pietrytinėje Čekijos dalyje esantis administracinis vienetas, kuriame gyvena 1,23 mln. gyventojų. Šalyje yra 13 tokių vienetų, o sostinė Praha turi atskirą statusą. Pietų Moravijos kraštas padalintas į 7 apskritis ir 673 savivaldybes.
Kauno rajono savivaldybės ir Pietų Moravijos krašto ryšiai mezgasi nuo 2013 metų, kai Raudondvario dvare buvo pristatyta Moravijos meno kolekcija. Vėliau buvo surengta žymaus čekų grafiko Oldřicho Kulháneko paroda, Kauno rajone lankėsi Čekijos ambasadoriai, verslininkai.
2022 metais Kauno rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centras pasirašė sutartį su Bata kanalo vadovybe. Bendradarbiavimas įgavo naują postūmį 2024 metų liepą, kai Brno mieste ketinimų protokolą pasirašė Pietų Moravijos vicegubernatorius Janas Zamečnikas ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Šiemet Pietų Moravijos krašto administracija pakvietė Kauno rajono savivaldybę prisijungti prie Europos regionų iniciatyvos „ES regionai už Sanglaudą. Ryšius su Čekija aktyviai mezga Kauno LEZ veikianti aukštųjų technologijų įmonė „Elinta“, kitos verslo įmonės.
