Saulėtą antradienį kauniečiai rinkosi į Lietuvos zoologijos sodo 87-ojo gimtadienio šventę. Lankytojai leidosi į įtraukiančią kelionę per edukacines, kūrybines ir gamtos pažinimo veiklas, kuriose netrūko interaktyvių dirbtuvių, gyvūnų pristatymų, staigmenų bei smagių pramogų ir dideliems, ir mažiems.
Gimtadienio šventėje netrūko veiklų visai šeimai – lankytojai tyrinėjo gamtos paslaptis su Valstybinių miškų urėdija, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, tapo srautas gyvūno kūrėjais.
Lankytojų laukė ne tik edukacinės užduotys, bet ir įspūdingi eksperimentai. Neries ir Metelių regioninių parkų atstovai kvietė iš arčiau pažinti vėžliukus bei miegapeles, o virtualios realybės akiniai suteikė galimybę pasivaikščioti po Lietuvos miškus dar nepatirtais būdais.
Dirbti, veikti ir saugoti
Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė šventėje džiaugėsi atnaujintu zoologijos parku: „Po renovacijos judame į priekį, iššūkiai yra malonūs, nešini organizacijai pridėtinę vertę“.
Per praėjusius metus Lietuvos zoologijos sodas sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus – 550 tūkst., zoologijos sode buvo pravesta šimtai tūkstančių edukacijų, išsaugota ir į laisvę paleista ne viena gyvūnų rūšis.
„Šiandien yra ta diena, kada nuėjome tikrai ilgą kelią ir tikrai galime sau leisti švęsti, nes turime pilnus įrodymus ne tik tai išsaugojimo rūšių, bet ir gyvūnų paleidimų, šimtus tūkstančių edukacinių programų pravestų lankytojams. Tai kiekvienas atėjęs išsineša tam tikrą žinutę, kodėl reikia zoologijos sodų, kodėl jie turi būti. Ir dabar tas, po mūsų viso atsidarymo, žmonių mentalitetas, požiūris ir viskas tik tai gerėja. Ir pats supratingumas tikrai keičiasi. Tai aš manau, kad šiandien ne tik tai yra ta kalendorinė diena, bet ir tas mūsų tas gyvas įrodymas, kodėl mes turime dirbti, veikti ir saugoti“, – pažymėjo zoologijos sodo direktorė.
Nauji gyventojai ir jaunikliai
Naujokų zoologijos sodas kol kas apgyvendinti neplanuoja, kadangi visi voljerai užimti ir čia gyvena jau virš dviejų šimtų gyvūnų rūšių.
„Naujausias gyventojas – patelė ūdra, taigi patinas Žokas gavo žmoną“, – šypsojosi G. Stankevičė.
Direktorė džiaugiasi, kad šiuo metu zoologijos sode netrūksta ir jauniklių – stumbriukų, korsakiukų, kai kurių jauniklių dar laukiama.
Anot G. Stankevičės, jau metus vyksta derybos su Turkijos zoologijos sodu dėl skruzdėdų patino – „tikimės, kad ateityje sulauksime ir skruzdėdžiukų, nors ne visų rūšių veisimas priklauso tik nuo mūsų galimybių“.
Ilgaamžiškumas – rūpestingos globos rezultatas
Zoologijos sode taip pat nemažai senbuvių. Vyr. biologė, veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė pasakojo, kad pati seniausia zoologijos sodo gyventoja yra juodagalvio kapucino patelė, kurios vardas Širdutė – jai yra 35 metai.
J. Autukaitė pažymėjo, kad zoologijos sode gyvūnų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei gamtoje, kadangi „yra užtikrinama sveikata, gyvūnais rūpinasi veterinarijos gydytojai, taip pat tinkamas maistas. Be abejo, kad gyvūnas jaučiasi gerai būdamas tose sąlygose“.
Ne tik rodyti, bet ir saugoti
Kritiką zoologijos sodams G. Stankevičė priima kaip normalų dalyką, tačiau kviečia domėtis, kodėl zoologijos sodai yra reikalingi.
„Tai yra normalu, nes žmonės turi laisvę kiekvienas skirtingai mąstyti. Tas požiūris, kad jų (zoologijos sodų – aut. past.) nereikia, tai galbūt reikėtų šiek tiek pasidomėti giliau į pačią zoologijos sodų veiklą. Mes ne tik tai eksponuojame, bet mes dalyvaujame daugelyje veisimų programų, tiek ir paleidimų. Tiek Lietuvoje atstatytų vėžliukų, raudonpilvių kūmučių. Tas toks požiūris, kad zoologijos sodų nereikia, tai, aš manau, kad reikėtų kitaip jį peržiūrėti“, – savo poziciją išsakė zoologijos sodo direktorė.
Lankytojų linkėjimai ir pagyros
Šventės dalyviai taip pat džiaugiasi atnaujintu zoologijos sodu ir sako čia einantys ne pirmą kartą bei planuojantys apsilankyti vėl.
Gimtadienio proga lankytojai linki zoologijos sodui ir toliau gyvuoti, plėstis ir įsigyti daugiau gyvūnų.
„Gyvūnams sąlygos daug geresnės nei buvo prieš tai. Turim su kuo palygint, kai visi gyrė Rygos zoologijos sodą, tai čia daug geriau dabar“, – pažymėjo lankytojas.
Zoologijos sodo pradžia ir augimas
Lietuvos zoologijos sodas savo veiklą Kaune pradėjo 1938 m. liepos 1-ąją – tuo metu tai buvo drąsi iniciatyva, kurios vienu iš autorių tapo profesorius Tadas Ivanauskas. Zoologijos sodo gyvavimo pradžioje jame buvo galima sutikti apie 40 gyvūnų, daugiausiai vietinių laukinių: lapes, lūšis, vilkus, šernus, briedžius, pelėdas, erelius, stumbrus ir kt.
Šiandien jame galima sutikti daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų: apie 200 skirtingų rūšių – nuo tropinių paukščių iki didžiųjų Europos žinduolių. Daugiau nei 50 rūšių yra saugomos pasauliniu mastu, o 10 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
