Kaune ir Kauno rajone gegužės 22–23 d. vyksta Europos kelionių komisijos (EKK) visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvauja 27-ių Europos regiono šalių turizmo lyderiai. Spaudos konferencijoje Lietuvos ekonomikos ir inovacijų (EIM) viceministras Karolis Žemaitis džiaugėsi Lietuvos turizmo sektoriaus atsigavimu, o EKK prezidentas Miguelis Sanzas atskleidė šio sezono Europos turistų prognozes.
Kaunas – pavyzdys pasauliui
Anot EKK vykdomojo direktoriaus Eduardo Santanderio, kurio pasirinkimas rengti visuotinį susirinkimą Kaune buvo aiškus, nes Europa po pandemijos atsigauna asimetriškai, o Lietuvai ir Baltijos šalims iššūkių sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. EKK nori padėti ir remti Baltijos šalis, nes mato, jog gyvenimas ir turizmas mūsų regione yra visiškai normalus.
„Žmonės čia yra labai atsparūs ir inovacijos iš tikrųjų yra vienas iš Lietuvos turizmo politikos pagrindų. Nusprendėme panaudoti Kauną ir Lietuvą kaip susitikimo pavyzdį, jog parodiją likusiai Europai ir pasauliui, kaip tai galima padaryti.
Kauno ir Lietuvos receptas yra tai, ką norime eksportuoti į pasaulį, nes konferencijos tema – krizių valdymas, o mes žinome, kad kita krizė greičiausiai netrukus vėl ištiks. Mes norime ne tik būti, bet ir Europos šalims įrankius, kad jie galėtų veikti pagal juos“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo E. Santanderis.
Vykdomajam prezidentui patiko Lietuvos EIM viceministro K. Žemaičio išsakyta mintis: „Tai, ką labai ir ką rodome, yra tai, kas esame, ir mes nenorime apsisimesti, kad viskas yra gerai ar blogai. Norime būti sąžiningi“.
„Tiesa, čia pastebima, kad komunikacijos krizės metu yra svarbiausia. Svarbu pranešti gyventojams, lankytojams ir verslininkams, kaip viskas vyksta. Ir mes išmokome šią pandemijos pamoką, kad bendravimas yra ne tik labai svarbus, bet ir vienintelis atsparumo ginklas, todėl turi būti tik sąžiningi, bet ir suteikti jiems svarbiausią informaciją ir priemones, kad jie galėtų tęsti savo verslą ir įprastą gyvenimą“, – sakė E. Santanderis.
Turizmo situacija Lietuvoje gerėja
„Labai smagu, turėti tarptautinį turizmo renginį Kaune, kurio metu Europos turizmo lyderiai kalbasi apie atsparumą krizę. Akivaizdu, kad turizmo sektorius yra tas, kuris turi būti pasiruošęs ir būti atsparus. Turėjome pandemiją, dabar labai geopolitinę padėtį regione, natūralu, kad tai skatina viso turizmo sektoriaus transformaciją“, – apie turizmo krizių priežastį kalbėjo K. Žemaitis.
Jis pasidžiaugia, jog Lietuvos turizmo sektorius auga, atsigauna, o turistų skaičius baigia pasiekti ikipandeminį lygį. K. Žemaitis akcentavo, jog šiame kontekste svarbi finansinė turizmo įtaka Lietuvos ekonomikai.
„Pagal atneštus pinigus Lietuvos ekonomikai, Lietuvos turizmo sektoriaus pralenkė ikipandeminius skaičius. 2019 m. kelionių eksportas siekė 1,33 mln. eurų, o 2023 m. – 1,66 mln. eurų“, – sakė jis, pridėdamas, jog per pandemiją gyventojai atrado vietinį turizmą, todėl šis jau perkopė iki pandemijos buvęs skaičius, o užsienio turistų skaičiai auga.
Anot viceministro, turizmo situacija Lietuvoje gerėja ir turi daug perspektyvų tolimesniam progresui, bendradarbiaujant su atstovais visoje Europoje.
Veikia turistų duomenų sistema
EIM viceministras K. Žemaitis išskyrė du pagrindinius aspektus, kuriais derėtų vadovautis gerinant turizmo sektorių – kur parduodamas Lietuvos turizmas ir ką parduoda tas sektorius.
„Mes galime turėti nuostabią kampaniją ar Kauno, ar Lietuvos, bet jeigu mes neturėsim produktų, tai žmonės čia gal vieną kartą atvažiuos, bet tikrai negrįš.
Todėl labai svarbu dirbti dviem kryptim, čia svarbu ir savivaldų įsitraukimas, kad mes sukurtume, ką norime parduoti ir juo pritraukti turistus“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, tikslas ir noras yra turėti duomenimis pagrįstaą turizmo politiką. Tam padeda jau veikianti turistų duomenų sistema.
„Jau šiuo metu mes dabar su turistų duomenų sistema. Mes galime aiškiai matyti, kuriose vietose turistai lankosi, kur nesilanko. Tai yra labai dideli duomenys ir svarbūs aspektai sprendimai priėmė bei savivaldos ar nacionaliniu lygmeniu.
Elementariai paėmę Kauno pavyzdį – mes galime konkrečiai matyti, kur kokių šalių turistai čia lankosi, nesilanko, kur trūksta infrastruktūros ir tai gali padėti kurti sprendimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Dėmesį jis atkreipė į tai, kad Kaunas lengvai susitvarkė su Eurolygos finalo ketverto srautu ir užsimano pritraukti šimtus, kurie galbūt sugrįš ir antrą kartą.
Rytų Europa nukentėjo ir nuo pandemijos, ir nuo Rusijos karo
EKK prezidentas M. Sanzas dėkojo Lietuvai ir Kaunui už šiltą priėmimą, o pirmojo apsilankymo metu išreiškė džiaugsmą, jog Kauno, kaip turistinės vietovės, patrauklumas tik auga. Jis atkreipė dėmesį, jog po pandemijos Europos šalių atsigavimas nėra homogeninis.
„Matome, kad šiaurės ir rytų Europos šalys, kurios labiausiai nukentėjo ne nuo pandemijos, o nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, vis dar atsilieka. Nors didelė pažanga, bet kai kurių šalių nuomonė gali būti, jog kelionės į šalį, kurios ribojasi su šiuo konfliktu, gali būti nutrauktos.
Lietuvos atveju matome stiprų atsigavimą nuo 2023 m. paskutinio ketvirčio, kai turizmo sektoriaus statistika vis dar buvo 32 proc. mažesnė nei 2019 m., o 2024 m. pirmojo ketvirčio skaičiau jau yra tik 14 proc. mažesnis nei 2019 m. Taigi matome atsigavimą, kuris ateina į Baltijos šalį ir Lietuvą. Tikimės, jog iškeltus tikslus pavyko pasiekti šių metų pabaigos“, – kalbėjo M. Sanzas.
Kelionių prognozės 2024 metų sezonui
EKK atstovas tvirtino, kuriamos strategijos, vykdomos įvairios veiklos, kurios stebi prie rinkos atsigavimo. Viena iš jų – pernai vykęs projektas „Eastern Europe Unveiled“, kurios Jungtinės metų Karalystės ir Šiaurės Amerikos nuomonės formuotojai supažindina būsimus keliautojus su rytų Europa.
„Europos turizmo tendencijos rodo, kad šiais metais, ypač šių metų sezono, rytų Europos valstybės vasaros paklausą. Tai atspindi tendenciją keliauti į vietoves, kurioje vyrauja palankus klimatas. Šios tendencijos palankios tokioms šalims, kaip Turkija, Kroatija, Bulgarija, Portugalija, Kipras, Malta, Ispanija“, – sakė M. Sanzas, pridurdamas, kad žemyninėje rinkoje turizmas stiprus Vokietijoje, Nyderlanduose.
Jis atkreipė dėmesį, jog vietinėse rinkose JAV rodomas stabiliausia Europos, o keliautojų iš Amerikos skaičius beveik visose Europos kryptyse.
„Kai duomenimis, sakyčiau, kad 2024 m. ketvirtį atvykstančiųjų į Europą skaičius yra 7,2 proc. didesnis nei 2019 m. Nakvynės sudaro 6,5 proc. 2019 m. rodiklių. Tendencijos optimistinės, 75 proc. europiečių teigė, kad šiais metais planuoja keliauti bent kartą, tačiau 57 proc. europiečių teigė, kad šiais metais ketina keliauti bent du kartus. Labiausiai šventėmos 2024 m. vasaros kryptys yra pietų Europos šalys su Italija ir Ispanija“, – keliautojų tendencijos dalijosi EKK atstovas.
Prognozuojama, jog Vokietija padidina bendrąsias išlaidas 16 proc., kurios bus išleistos turistų iš Vokietijos įvairiose Europos šalyse. M. Sanzas atskleidė, jog bendros keliautojų išlaidos Europoje 2024 m. bus artimos „nekonservatyviam“ skaičiui, beveik 750 mlrd. eurų.
Vilniaus reklama Europai – juoko dozė
Prieštaringai nuskambėjusi sostinės reklama Europai prajuokino EKK prezidentą, o šį pastebėjo, jog tokia reklama jam parodo, jog vilniečiai turi humoro jausmą.
„Ji atkreipia ir norisi parodyti kitiems. Manau, tai parodo, kad vilniečiai turi humoro jausmą, o tai yra labai svarbu. Man patiko“, – su plačia šypsena kalbėjo M. Sanzas.
Vilniaus miesto reklaminį klipą galite pamatyti čia.
Skelbs „Michelin“ gidą Lietuvoje
„Kelių savaitės bėgyje, birželio 13 dieną turėsime Michelino žvaigždės paskelbimą Lietuvoje. Tai irgi yra didelis žingsnis į toliau, matant tikrai didelį potencialą naujiems turizmo srautas ir tikėtinas, kad tai atneš po 3-4 mln. eurų per metus. Vien iš papildomo turistų srauto dėl „Michelin“, – atskleidė EIM vicemeras K. Žemaitis.
Keliaudami po Lietuvą „Michelin“ gido inspektoriai ragavo klasikinių ir modernių patiekalų bei vertino produktų kokybę, maisto gaminimo techniką, skonių harmoniją, per patiekalus atsiskleidžia šefo individualumą ir pastovų kokybės užtikrinimą tiek žvelgiant į meniu, tiek vertinant ilgesnį laikotarpį.
„Michelin“ gidas vertina restoraną, naudodamas išsamią įvertinimo sistemą. Žinomiausias įvertinimas – visame pasaulyje žinomos „Michelin“ žvaigždutės, skiriamos išskirtinio skonio potyrius užtikrinantiems restoranams. Viena „Michelin“ žvaigždė suteikiama restoranams už „aukštos vertės kokybės maistą, dėl kurio verta sustoti važiuoja pro šalį“, dvi žvaigždės – už „puikų maistą, dėl kurio nukrypti nuo pradinio maršruto“, o trys – už „išskirtinę virtuvę, dėl kurių specialiai planuoti kelionę“.
Visų „Michelin Guide Lithuania“ atrinktų restoranų sąrašas bus galima peržiūrėti internetiniame puslapyje arba išmaniojo telefono programėlėje.
EKK yra įkurtas 1948 m. Tai tarptautinė turizmo organizacija, kuri populiarina turizmą, kaip skatina ekonomikos sektorių, skatina perėjimą prie darnesnės, atsparesnės ir atsinaujinančios kelionių ekosistemos bei pristatomos Europos turizmo galimybės kitiems pasaulio žemynams. EKK vienija 36 Europos regiono šalis.
About The Author
