Raudondvario plente senas audinių cechas buvo rekonstruotas į daugiabutį – šiuo metu jau galime aptikti skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti butus šiame daugiabutyje. Tik pasirodo, jog projektiniai pasiūlymai neparengti, objektas nepriduotas, o žemės sklype numatoma visai ne gyvenamoji paskirtis, tad tokius butus nusipirkusiems asmenims gali tekti mokėti didesnius mokesčius.
Apie šiuos parduodamus butus portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo skaitytojas, pats susidomėjęs Vilijampolėje parduodamais butais, mat jų kaina kur kas žemesnė nei vidutinė rinkos.
Tik nuvykęs į vietą ir pamatęs parduodamus „butus“, skaitytojas sužinojo, jog butas iki šiol nėra pabaigtas, neturi reikalingos dokumentacijos.
„Ten nėra pabaigtas pastatas, ko gero savavališka statyba. Paklausius apie statybos leidimą, buvo atsakyta, kad informacija sukelta į „Infostatyba“ puslapį. Tai reiškia, jog jie neturi jokių patvirtinimų“– pasakojo skaitytojas.
Minėtas butas parduodamas adresu Raudondvario pl. 76 pažymėtame šešių aukštų daugiabutyje.
Šiuo metu pirmame pastato aukšte veikia įvairios parduotuvės, o nuo antro aukšto įrengiami butai, kuriuos ir minėjo skaitytojas.
„Įėjus ten, trys darbuotojai kažkokie tampo kibirus. Turbūt jie irgi spektaklio dalis“– pridūrė skaitytojas.
Skaitytojas taip pat teigė, jog buvo brokerio „pravedžiotas po šiukšlyną“, o tuomet iš karto susilaukė įtarimų keliančių pasiūlymų.
Brokeris skaitytojui pasakojo, jog žemesni aukštai pigesni, iš karto siūlė 50 eurų sumažinti kvadrato kainą ir primygtinai siūlė rinktis šį butą – neva jau yra visa eilė potencialių pirkėjų. Iš naujakurių prašoma mokėti 10 tūkst. eurų užstatą.
Bene labiausiai su portalu susisiekusiam vyrui įstrigo tai, jog nors čia parduodami butai, iš tiesų sklype nėra numatytos gyvenamosios paskirties patalpos.
„Aš kaip supratau, ten vienur viešbučio paskirtis, kitur eina administracinės patalpos. Žmogus nusipirkęs administracines patalpas valstybei didelius mokesčius kas mėnesį mokės“– perspėja kaunietis.
Skaitytojas minėtą parduodamą butą rado viename portalo aruodas.lt skelbime. Kaip minėjome, buto kaina nedidelė – už 49 kv. m. dydžio dviejų kambarių butą prašoma 73,5 tūkst. eurų.
Skelbime rašoma, jog antrame aukšte esantis butas įrengtas 2024 m. statybos daugiabutyje. Vieno kvadratinio metro kaina siekia 1,5 tūkst. eurų, kas yra tikrai nedaug, žinant objekto statybos metus.
Šiandien šis skelbimas jau yra pašalintas, tačiau galima aptikti kitų parduodamų butų šiame pastate. Pavyzdžiui, antrame aukšte parduodamas kitas butas, jo kaina siekia 88 tūkst. eurų.
Panašu, jog šie butai tikrai susilaukia dėmesio – ir ne tik iš portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojo.
Mat „Registrų centro“ duomenimis, jau yra sudaryta viena preliminarioji sutartis su fiziniu asmeniu.
Anksčiau buvo audinių cechas
Registrų centro duomenimis, Raudondvario pl. 76 adresu pažymėtame sklype galime aptikti ne vieną pastatą.
Vienas iš šių pastatų – 1930 m. pastatytas keturaukštis, anksčiau jame veikė audimo cechas.
Taip pat teritorijoje yra keli kiti pastatai – dviejų aukštų tekstilės gamybos cechas, dviaukštis administracinis pastatas, du vieno aukšto sandėliai, transformatorinė, kiemo statiniai.
Audimo cechą, transformatorinę ir kiemo statinius bendrovė UAB „Emlita“ valdo nuo 2000 m. kovo mėn.
Dar kelis statinius – du sandėlius, bendrovė įsigijo anksčiau – 1997 m. rugpjūtį.
Nuo 2021 m. balandžio 16 d. nuosavybes teise bendrovei priklauso ir žemės sklypas, ant kurio pastatyti minėti statiniai.
„Registrų centro“ išraše nurodomas žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Portalo žiniomis, ne tik šiame sklype, bet ir keliuose kituose aplink esančiuose sklypuose niekur nėra numatyta gyvenamoji paskirtis.
Aplink šį objektą nerasime ir kitų daugiabučių gyvenamųjų namų.
Savivaldybė išdavė leidimą rekonstrukcijai
Portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė Kauno savivaldybės, ar šio pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybų leidimas. Į šį klausimą savivaldybė atsakė teigiamai, tačiau taip pat nurodė, jog nieko nežino apie statytojų planus keičiant sklypo paskirtį, ar įrengiant butus.
„Kauno savivaldybės administracija išdavusi statybos leidimą pastato rekonstravimo darbams, kuriais numatoma keisti fasado išvaizdą, išplanavimą. Dėl planuojamų butų įrengimo ar pastato paskirties keitimo savivaldybė duomenų neturi.
Gavus naujos informacijos, informuosime“– portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas.
Portalas taip pat paklausė Kauno savivaldybės atstovų, kada gi buvo išduotas statybų leidimas rekonstrukcijai, tačiau į šį klausimą atsakyta nebuvo.
Visgi „Registrų centro“ išraše nurodoma, jog 2020 m. spalio 19 d. buvo išduotas leidimas pastato rekonstrukcijai.
Tą patį byloja ir „Infostatyba“ sistemos duomenys – puslapyje nurodoma, jog adresu Raudondvario pl. 76 buvo išduoti trys statybos leidimai rekonstruojant statinį. Be minėto leidimo 2020 m., dar išduoti leidimai 2024 m. liepos 2 d. ir straipsnio rašymo metu – 2025 m. kovo 27 d.
Kaune jau tapo įprasta, kad savivaldybės atstovai, pateikdami atsakymus į žurnalistų užklausas, selektyviai pasirenka klausimus, kuriuos atsakyti, o kiti taip ir lieka neatsakyti.
Projektinių pasiūlymų kol kas nėra
Pagal Lietuvos įstatymus, visuomenei svarbiems statiniams turi būti rengiami projektiniai pasiūlymai, vykdomas projekto viešinimas. Prie visuomenei svarbių statinių kategorijos priskiriami visi daugiabučiai gyvenamieji pastatai, visi gyvenamosios paskirties pastatai, ir dauguma ypatingųjų ir neypatingųjų kategorijų pastatų.
Iš esmės projektiniai pasiūlymai turi būti rengiami statant net ir menkus objektus – kupolus mokyklos teritorijoje, rekonstruojant palėpę ir t.t
Tad portalo dėmesį patraukė tai, jog šiuo atveju nepavyko rasti jokių projektinių pasiūlymų, nors statybos jau beveik baigtos.
Paprastai projektiniai pasiūlymai yra skelbiami Kauno savivaldybės puslapyje – su jais galima susipažinti iki viešo susirinkimo datos, o kartais ir vėliau, jei projektiniai pasiūlymai statytojo prašymu nėra pašalinami iš savivaldybės puslapio.
Visgi adresu Raudondvario pl. 76 randami tik projektiniai pasiūlymai, kuriuose rekonstruojamas ne keturių aukštų cechas, o šalia esantis administracinis pastatas.
Pagal projektinius pasiūlymus, šis pastatas rekonstruojamas iš dviaukščio į triaukštį, bus naudojamas ūkinei veiklai. Šio pastato statytojas – bendrovė UAB „Emlita“, kuriai priklauso ir anksčiau minėtas daugiabutis.
Įdomu ir tai, jog šio triaukščiu tapusio pastato vizualizacijose fone galime matyti ir minėtą šešiaaukštį daugiabutį. Tik paties šešiaaukščio projektinių pasiūlymų rasti nepavyko.
Sieks keisti detalųjį planą
Visgi yra paaiškinimas, kodėl projektiniai pasiūlymai dar nebuvo parengti. Kaip minėjome, šio žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, t.y ne gyvenamoji.
Tad pastatyti daugiabučio dabartinėmis sąlygomis čia būtų neįmanoma. Belieka pakeisti sklypo naudojimo paskirtį.
Kitas variantas – statyti gyvenamąsias patalpas nepakeitus paskirties, tačiau tuomet formaliai vadinti šio pastato daugiabučiu nepavyktų.
Tuomet tokį „butą“ įsigiję klientai susidurtų su gausybe nemalonumų – didesniais mokesčiais valstybei, negaliotų STR reikalavimai dėl triukšmo, šviesos, būtinos infrastruktūros.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė, kaip žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo procesas, bei apie tai, jog sklypo naudojimo paskirtis dažnai kur kas greičiau pakeičiama asmenims, turintiems ryšių su Kauno miesto savivaldybe.
Š. Matijošaičio daugiabučiui sklypo paskirtis pakeista per kelias dienas – kitiems tenka laukti ir pusę metų
Sklypo paskirtį paprasčiau pakeisti tada, kai sklypas yra urbanizuotoje arba urbanizuojamoje teritorijoje ir tą padaryti leidžia detalusis planas.
Kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje, prašymo išnagrinėjimo trukmė yra 20 darbo dienų. Su paviešintu prašymu dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo visuomenė gali susipažinti per 10 darbo dienų laikotarpį.
Daug sudėtingesnis procesas laukia tų sklypų savininkų, kurių sklypai yra suformuoti detaliuoju planu. Tuomet norint pakeisti sklypo paskirtį, reikia inicijuoti detaliojo plano korekcijas, o šis procesas gali trukti metus laiko ir ilgiau.
Šiuo atveju būtent taip ir nutiko, mat pastato savininkai UAB „Emlita“ inicijavo detaliojo plano korekcijas dar 2023 m. spalio mėnesį.
Visgi savivaldybės puslapyje galime matyti, jog šis procesas kaip reikiant išsitęsė. Detaliojo plano keitimo programa buvo pakeista kelis kartus – paskutinį kartą šių metų sausio 20 d.
Visgi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dar 2023 m. lapkričio 6 d. pasirašytu potvarkiu „Dėl žemės sklypo Raudondvario pl. 76 Kaune, Detaliojo plano keitimo pradžios ir planavimo tikslų“ nustatė kelis detaliojo plano korekcijos tikslus. Tarp jų – žemės sklypo padalijimas į du sklypus.
Pirmiausia šiuos sklypus buvo nustatyta pakeisti į komercinės paskirties objektų teritorijas.
Tačiau vėlesniu potvarkiu, 2024 m. gruodį, meras pakeitė sklypų naudojimo būdą – vieno sklypo panaudojimo būdas būtų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų, kitas – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Taip pat potvarkiu nurodoma pakeisti nustatytus ir nustatyti papildomus detaliojo plano sprendinius, taip pat „sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą“.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau yra rašęs apie situacijas, kuomet konkrečios vietovės detalusis planas keičiamas per kelis etapus, nes iš karto pakeisti į norimą ne visada leidžia galiojantys įstatymai.
Pastato savininkai bendrauti nepanoro
Kaip anksčiau minėjome, buvęs audinių cecho pastatas nuosavybės teise priklauso bendrovei UAB „Emlita“.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas pabandė susisiekti su įmonės direktoriumi Rimantu Šermoku.
Paskambinus puslapyje rekvizitai.lt nurodytu telefonu, atsiliepė ne R. Šermokas, o vyras prisistatęs Žygimanto vardu.
Tačiau tik pasakius, jog skambina žurnalistas ir nori plačiau pasidomėti Vilijampolėje bendrovei priklausančiu pastatu, šis atsisakė kalbėti.
„Kas jūs išvis toks esate“– atrėžė Žygimantas, dar pabrėždamas, jog bet kokiam asmeniui „nuo gatvės“ komentaro neteiks.
Paklausus, ar bendrovė turi el. paštą, kuriuo būtų galima pateikti klausimus raštu, Žygimantas ir vėl pakartojo tą patį.
„Turi, tačiau aš neprivalau visiems čia dalinti“– sakė „Emlita“ atstovas.
Brokerė aiškina, jog bus gyvenamosios patalpos
Kadangi pastato savininkai pasidalinti savo įžvalgoms nepanoro, portalas „Kas vyksta Kaune“ atliko eksperimentą.
Apsimesdamas pirkėju, žurnalistas pabandė paskambinti NT brokerei Eglei Miliukaitei, kuri kaip tarpininkė padeda parduoti dviejų kambarių butą šiame daugiabutyje.
Minėtas butas yra 47,64 kv. m. dydžio, antrame aukšte, reklamuojama, jog butas pastatytas 2024 m. Buto kaina – 88 tūkst. eurų, vieno kvadratinio metro kaina – 1847 eurai.
„Tarp senamiesčio žavesio ir šiuolaikinio patogumo – šis lofto tipo butas pasitinka jus su elegancija ir funkcionalumu. Įsikūręs vos keli žingsniai nuo Kauno pilies ir miesto centro šurmulio, apjungia stilių, modernumą ir komfortą.
Kiekviena erdvė apgalvota ir pritaikyta patogiam gyvenimui: nuo modernios virtuvės iki jaukios poilsio zonos, kurioje galite atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos. Butas visiškai atnaujintas, todėl galėsite mėgautis komfortu be papildomų rūpesčių“– rašoma NT turto bendrovės „Ober-haus“ puslapyje.
Susisiekus su NT brokere, ši tikino, jog parduodamas loftas tikrai bus įformintas kaip gyvenamosios patalpos, nors pripažino, jog šiuo metu objektas nėra priduotas.
Pateikiame pokalbio su NT brokere išklotinę (kalba neredaguota):
Sveiki, čia skambinu dėl butų Vilijampolėje, Raudondvario plente, skelbimą pamačiau.
Taip, ten vienas yra (juokiasi).
Jo, dviejų kambarių, ane?
Yra apačioje erdvė ir yra viršuje, 14 kv. m. erdvė.
Bet gyvenimui tinka, iš esmės?
Taip, tai bus įforminta kaip gyvenamosios patalpos. Jeigu domina aukštis, viršuje aukštis yra mažiausiai metras septyniasdešimt.
Aš Kaune jau kurį laiką gyvenu. Norėjau paklausti – daugiabučio vietoje anksčiau nebuvo kažkokio audinių cecho?
Čia administracinės patalpos žinokit buvo. Jo. Nežinau, ar audinių kažkas.(…)
Tikrai čia buvo administracinės patalpos, nusipirko vystytojas, viską perdarė naujai, sutvarkė naujai. Iki birželio mėnesio kažkelintos dienos planuoja viską tikrai pabaigti.
O aš pardavinėju savo kliento, su kuriuo bendrauju gana ilgą laiką, butą. Jis nusipirko, norėjo įrengti nuomai, investicijai, bet susiklostė gyvenimas ir dabar tiesiog parduoda.
O dokumentacija visa čia sutvarkyta, žinote, ten kaip su rekonstrukcijomis būna.
Jis dar nėra priduotas. Sakau, jis birželio mėnesį bus priduotas.
O yra koks nors išplanavimas, kurį galėčiau pamatyti, na pavyzdžiui to buto?
Jis yra įkeltas aruode. (…) Aš esu įkėlusi žinokite.
Ne pirmas toks atvejis
Visgi tokie atvejai, kai parduodami butai, o sklypo paskirtis visai ne gyvenamoji, tikrai nėra nauji.
Vilniuje gyvenantis architektas Gintautas Tiškus portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, jog ir sostinėje būta panašių atvejų – komercinės paskirties patalpos buvo pardavinėjamos kaip butai, nors pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, komercinė paskirtis neapima gyvenamųjų namų.
„Vilniuje galbūt buvo truputį kitaip, nebūtinai su loftais. Buvo komercinės paskirties patalpos pardavinėjamos kaip butai. Komercinė paskirtis, pagal mūsų normatyvus, nėra gyvenamoji – tai viešbučiai, įvairūs poilsio namai ir t.t.
Kai kada sunku atskirti – lygtais pagal išplanavimą butas, o iš tikrųjų, jis negali būti registruotas kaip gyvenamosios paskirties. Jis gali būti registruojamas tik kaip komercinės paskirties pastatas. Tokiu atveju pastatui taikomi didesni mokesčiai“– pasakoja architektas.
Pasak G. Tiškaus, Vilniuje pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai taip pastatyti daugiabučiai vėliau buvo įteisinami po fakto.
„Vilniuje trumpu metu buvo taip leidžiama, kad jeigu planuoji komercinės paskirties objektą, turi įvykdyti reglamentą, kuris reglamentuoja gyvenamųjų butų statybą, reikalavimus. Tai čia iš viso iš absurdas – gaunasi toks kaip ir atvirkštinis įteisinimas, to ką darai.
Buvo ir tam tikros nuolaidos dėl tų mokesčių, kas taip pasistatė ir nusipirko“– prisimena architektas.
„Mano galva tai prieštaravo teisės aktams“– pridūrė G. Tiškus.
G. Tiškus pabrėžia, jog jei statybų metu padaromi procedūriniai pažeidimai, kartais tai gali būti sužinoma tik po metų ar dviejų, tad visuomet yra rizikų.
Architekto vertinimu, itin keista, jog šiuo atveju pastatas jau yra, o detalusis planas dar nebuvo pakoreguotas, neparengti projektiniai pasiūlymai.
„Jeigu tai pramoninės paskirties zona, bet kokiu atveju, pagal bendrąjį planą, dabar jau leidžiama rengti projektinius pasiūlymus, neparengus detaliųjų planų. Bet projektiniai pasiūlymai vis tiek turėjo būti parengti.
Bet kokį pramoninį pastatą rekonstruojant, nėra galimybės jo rekonstruoti taip, kad nekeistum vidaus išplanavimo.
Netgi jeigu jūs keičiate paskirtį ir iš negyvenamos palėpės įrenginėjate butą, yra viešinimas ir yra svarstomi projektiniai pasiūlymai su visuomene.
Šiuo atveju negalėjo būti taip, kad nėra absoliučiai nieko“– pastebi G. Tiškus.
Visgi tokius skelbimus, kuomet komercinės ar kitokios negyvenamosios paskirties patalpos parduodamos kaip butai, architektas vadina savotiška apgaule.
„Mano galva yra iš principo nesąžininga dėti skelbimus, kad pardavinėji butą, kai jis iš tiesų nėra butas. Tai vienas aspektas. Gali pardavinėti tai, kas ten iš tiesų yra. (…)
Gal iš pažiūros tai ir panašu į butą, bet jei tai negali būti vadinama butu pagal teisės aktus, tai negalima taip pardavinėti“– teigė pašnekovas.
Anot G. Tiškaus, tokias patalpas įsigiję klientai susidurs ne tik su didesniais mokesčiais, bet ir prastesne gyvenimo kokybe.
„Jei statomas gyvenamasis namas, reikalinga infrastruktūra. Vaikų žaidimų aikštelės, atitinkamas automobilio stovėjimo vietų skaičius, nešneku apie vidaus patalpų planavimą, reikalavimus plotams, izoliacijai. Žinoma, kad reikalavimai skiriasi“– paaiškino G. Tiškus.
Vienas Kaune gyvenantis architektas savo įžvalgomis su portalu „Kas vyksta Kaune“ sutiko pasidalinti anonimiškumo sąlygomis.
Jis pasakojo, jog panašiose patalpose dažnai įkuriamos vadinamosios „kūrybinės dirbtuvės“, mat jos gali būti įrengiamos gamybos bei sandėliavimo paskirties patalpose. Tokios plėtros pavyzdys galėtų būti ir „Radio city“ projektas loftų projektas Žaliakalnyje.
Anot architekto, šiuo atveju problema galima įvardyti ne tik pačias statybas, bet ir NT brokerius, kurie neretai apgaudinėja klientus.
„Atskira tema galėtų būti NT brokeriai – daugelis nežino ką daro, arba norėdami parduoti patalpas, į neaišku ką įvelka“– pastebėjo ekspertas.
Visgi architektas pabrėžia, jog tokį „butą“ įsigijusiems gyventojams gali tekti mokėti gerokai didesnius mokesčius.
„Aš atsimenu pirkau valstybinę žemę, tai buvo daugiabučių gyvenamosios paskirties. Aš mokėjau apie 5000 eurų, o kas dvigubai daugiau ploto turėjo, tai jiems skaičiavo 25-28 tūkst. eurų už komercines patalpas.
Mokesčiai didesni nei butams, taip“– pabrėžė pašnekovas.
Statybos gali būti susijusios ir su platesniais procesais
Iš pirmo žvilgsnio, šio daugiabučio rekonstrukcija Vilijampolėje gali būti panaši į eilinį įstatymų apėjimo atvejį.
Tačiau portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai byloja ir apie kitokį scenarijų.
Portalas pilotas.lt anksčiau pranešė, jog pradėjo byrėti ir savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Savo darbo vietą paliko Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė, Kauno savivaldybėje pradirbusi 16 metų.
Pradeda byrėti Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius
Kovo pradžioje būta ir gandų, jog trauksis ir miesto vyriausias architektas Nerijus Valatkevičius. Tačiau šios informacijos Kauno miesto savivaldybė nei patvirtino, nei paneigė.
„Tokio pobūdžio prašymo į pareigas priimantis asmuo nėra gavęs, todėl apie Nerijaus Valatkevičiaus ketinimus duomenų neturime“, – portalui komentavo Kauno miesto savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Kvedaravičienė.
Portalą yra pasiekusi informacija, jog savivaldybės nemalonę L. Rakevičienė užsidirbo būtent dėl to, jog nesutiko pasirašyti dėl neįvardyto objekto Raudondvario plente. Ar tai yra šis daugiabutis, portalas „Kas vyksta Kaune“ kol kas negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Source link
