Kredito unijų sektorius per 2025 m. tris ketvirčius toliau didino veiklos apimtį – išaugo tiek suteiktų paskolų, tiek pritrauktų indėlių portfelis. Tačiau, mažėjant palūkanų pajamoms, kredito unijų uždirbtas pelnas buvo kur kas mažesnis nei prieš metus, o sumažėjus palūkanų normoms, lėčiau didėjo terminuotųjų indėlių portfelis.
„Kredito unijos nuosekliai auga ir stiprėja, visgi jau ne pirmą ketvirtį mažėjantis kredito unijų pelningumas patvirtina, kad situacija rinkoje keičiasi, todėl veiklos efektyvumo didinimo klausimas tebėra prioritetinis kredito unijų darbotvarkėje“, – sako Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Pasak jos, nors kredito unijų sektorius yra gerai kapitalizuotas, kapitalo pakankamumo rodiklis taip pat iš lėto mažėja, todėl negalima pamiršti ir kapitalo stiprinimo klausimo.
Kredito unijų sektorius per šių metų devynis mėnesius uždirbo 7,6 mln. Eur pelno. Pelningai dirbusios 48 kredito unijos uždirbo 8,9 mln. Eur pelną, 11 kredito unijų patyrė 1,3 mln. Eur nuostolį. Sektoriaus pelnas buvo daugiau nei 40 proc. mažesnis nei prieš metus. Tą lėmė išaugusi finansavimosi išteklių kaina ir dėl sumažėjusių paskolų palūkanų normų sumenkusios palūkanų pajamos.
Per šių metų tris ketvirčius kredito unijos uždirbo 38,1 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų – 12,8 proc. mažiau nei 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Palūkanų pajamos šiemet sudarė 72,2 mln., o palūkanų išlaidos – 34,1 mln. Eur. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, palūkanų pajamos smuktelėjo 1,5, o palūkanų išlaidos padidėjo 15,3 proc.
Per 2025 m. devynis mėnesius kredito unijos uždirbo 6,6 mln. Eur grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų (prieš metus – 4,6 mln. Eur).
Kredito unijų turtas per trečiąjį ketvirtį padidėjo 3 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 1,7 mlrd. Eur. Suteiktos paskolos, kurių grynoji vertė per trečiąjį ketvirtį išaugo 5,5 proc. – iki 1,3 mlrd. Eur, sudarė 76 proc. kredito unijų turto
Didėjo suteiktos paskolos tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, tačiau ir toliau juridiniams asmenims skolinimo tempas tebebuvo šiek tiek didesnis. Paskolos fiziniams asmenims padidėjo 5,5 proc. (iki 854,7 mln. Eur), o paskolos juridiniams asmenims – 5,6 proc. (iki 453,6 mln. Eur).
Paskolų kokybės rodikliai trečiąjį ketvirtį stabilizavosi, sumažėjo vėluojamų grąžinti paskolų ir didesnės rizikos grupėms priskirtų paskolų apimtis bei jų dalis paskolų portfelyje.
„Paskolų vėlavimai vienose kredito unijose sumažėjo, kitose – išaugo, tačiau bendra tendencija yra teigiama – sektoriuje vėluojamų grąžinti paskolų mažėja, nurašytų paskolų dalis nedidėja. Pastaraisiais metais ne kartą paskolų vėlavimas sumažėdavo antrąjį pusmetį, tam įtakos gali turėti ūkininkams suteiktos paskolos. Paskolų kokybės rodiklių pagerėjimui poveikį daro ir didėjantis bendras suteiktų paskolų portfelis“, – teigia R. Badonienė.
Kredito unijų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis spalio 1 d. sudarė 16,57 proc. (ankstesnį ketvirtį – 16,84 %).
Indėliai kredito unijose per trečiąjį ketvirtį padidėjo 2 proc. ir rugsėjo pabaigoje sudarė 1,4 mlrd.: terminuotieji – 1,1 mlrd., einamieji – 0,3 mlrd. Eur. Liepos–rugsėjo mėn. einamųjų indėlių padaugėjo 9, o terminuotųjų – tik 0,3 proc.
Kaip ir antrąjį ketvirtį, kredito unijų suteiktos paskolos augo sparčiau už indėlius, todėl toliau didėjo paskolų ir indėlių santykis, kuris trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 91 proc. – 3 proc. punktais daugiau nei birželio pabaigoje.
Kredito unijų pateiktais duomenimis, per trečiąjį ketvirtį pajinis kapitalas padidėjo 1,9 proc. ir rugsėjo pabaigoje sudarė 76,4 mln. Eur. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiamas kredito unijos patirtas nuostolis, sudarė 75,8 mln. Eur, o jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje – 99 proc. pajinio kapitalo.
2025 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvoje veikė 59 kredito unijos, vienijusios beveik 170 tūkst. narių. Be pagrindinių būstinių, jos teikė paslaugas 78 padaliniuose. RATO kredito unija, pasibaigus pertvarkymo į specializuoto banko licenciją turinčią uždarąją akcinę bendrovę procesui, 2026 m. pradžioje veiklą vykdys jau kaip bankas.
Nagrinėjamu laikotarpiu beveik visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus. Viena kredito unija spalio 1 d. nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo, tačiau, Lietuvos bankui pateiktais duomenimis, spalio 15 d. minėtą normatyvą jau vykdė.
Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos rodiklius bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.
Naujausius kredito unijų sektoriaus veiklos rodiklius rasite Kredito unijų rinkos veiklos apžvalgoje.
