Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami atrasti Lietuvos banko meno kolekciją – unikalų rinkinį, kuriame dera tarpukario dailės paveldas ir šiuolaikinė kūryba.
„Paroda primena, kad menas ir ekonomika nėra atskiri – abu daro įtaką tam, kas mes esame, ir abu kuria vertę, kuri išlieka ilgam. Kviečiame pažvelgti į šią kolekciją kaip į visumą – kaip į mūsų istorijos atspindį ir ryšį tarp praeities, dabarties bei ateities. Ši patirtis ne tik įkvėps, bet ir sustiprins ryšį tarp Lietuvos banko ir visuomenės“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mažosios Lietuvos istorijos muziejus su didžiuliu dėkingumu priima šią parodą. Nepaisant skirtumų tarp muziejaus ir banko veiklos, mus sieja daug bendrų temų – nuo pinigų ir prekybos istorijos iki meno kūrinių kaupimo ir sklaidos. Tad ši paroda – ne išimtis, o natūrali kultūrinio dialogo tąsa“, – sako muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.
Dar tarpukariu pradėtas formuoti Lietuvos banko dailės rinkinys šiandien išsiskiria menine, kultūrine ir istorine reikšme. Rinkinio istorija prasideda XX a. trečiąjį dešimtmetį, kai buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai Kaune.
„Parodoje eksponuojami tarpukariu banko nupirkti Lietuvos dailės klasikų ir pedagogų Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Adomo Galdiko, Kajetono Sklėriaus, Juozo Mikėno, Jono Mackevičiaus kūriniai. Naujas kūrinių įsigijimo etapas prasidėjo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Banko patalpas papuošė žinomų dailininkų Augustino Savicko, Jono Švažo, Dalios Kasčiūnaitės, Jūratės Bagdonavičiūtės, Vlado Karatajaus ir kitų autorių įvairia technika sukurti darbai – tapyba, grafika, skulptūra, tekstilė, vitražai, keramika, asambliažai“, – teigia parodos kuratorius dr. Viktoras Liutkus.
Nuotraukos: Katažyna Polubinska
Kolekcijos išdėstymas erdvėje – neatsitiktinis: tai padeda lankytojui geriau suvokti parodos pasakojimo struktūrą ir susieti skirtingus dailės laikotarpius. Kaip pažymi parodos architektas Povilas Vincentas Jankūnas, architektūrinis sprendimas perteikia erdvinį pasakojimą ir pabrėžia atvirumą visuomenei.
„Parodos „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ atidarymą simboliškai pabrėžia į visas puses besiveriantis patalpos centre formuojamas sienų išdėstymas. Sienos lyg milžiniškos durys veriasi lankytojų link ir suteikia atsiveriančias perspektyvas į kūrinius. Eksponuojama banko kolekcija sudaryta iš dviejų dalių: tarpukario ir šiuolaikinės. Tarpukario kūriniai eksponuojami ant žalsvos kaip banknotai spalvos sienų erdvės centre, o ant aplinkui išsidėsčiusių baltų galerijos sienų komponuojama šiuolaikinė kolekcija“, – sako P. V. Jankūnas.
Lietuvos bankas kryptingai dirba kultūros srityje. Prieš keletą metų išleistas albumas „Lietuvos banko dailės rinkinys“ sulaukė tarptautinio įvertinimo – buvo kaip pavyzdys įtrauktas į Europos Centrinio Banko apžvalgą, kaip nacionalinės institucijos gali prisidėti prie kultūros sklaidos. Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami banko posėdžių salėms, kabinetams bei kitų patalpų interjerams puošti ir estetinei aplinkai kurti. Šiuo metu Lietuvos banko dailės rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių – 27 darbus bus galima išvysti parodoje.
Lietuvos bankas ir Lietuvos banko Pinigų muziejus parodą organizuoja kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Parodos kuratorius yra menotyrininkas dr. V. Liutkus, parodos architektas – P. V. Jankūnas, parodos koordinatorė – Asta Ravaitytė-Kučinskienė. Parodos informacinis partneris – LRT.
Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ Klaipėdos Pilies muziejuje veiks iki spalio 18 d. Tai jau antrasis šios parodos pristatymas – pirmą kartą ji eksponuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje.
